RSS
 

Posts Tagged ‘Teologija’

Rožančiai

08 Lap

Užsukite pasižiūrėti rožančių katalogo »

„Pantokrator“ rožančius – keltiškas kryžius, agatas, medvilninė virvelė

„Pantokrator“ rožančius – keltiškas kryžius, agatas, medvilninė virvelė

Prieš porą dienų „gimė“ dar pora rožantėlių. Po to, kai užsisakiau kryželių iš JAV, pagaliau vėl galiu verti ir rišti. Nuotraukoje matote rožantėlį, kurį pavadinau „Pantokrator“, nes

Jame [Jėzuje] sukurta visa,
kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima,
ar sostai, ar viešpatystės,
ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sukurta per jį ir jam.

Iš laiško kolosiečiams, I skyrius, XVI eilutė

Visa sukurta per Jį ir Jam. Tiesiog agato karoliukai labai priminė planetas. Labai gražus akmuo tas agatas. Toks matinis, paėmus į ranką vėsus, sunkokas. Kai Jūratė pamatė, iš karto jį ir pasisavino. Na, o man kas beliko daryti? Tik pasidžiaugti.

Tą patį vakarą surišau dar vieną – šv. Patriko, misionieriaus ir evangelisto „žalioje saloje“ rožantėlį.  Tiesa, nebeprisimenu, koks čia akmuo. Gal kas priminsit?

Šv. Patriko rožančius

Šv. Patriko rožančius

Priemonės rožančiams

Priemonės rožančiams

 

25 faktai apie mane – mintys, prisiminimai, jausmai – 15 – 20

27 Rgp

facebook_pic-thmb15. Mano mėgstamiausias alkoholinis gėrimas yra alus. Vynas, viskis ir brendis taip pat skanu, tačiau visgi labiausiai mėgstu alų. Jo užtenka ilgesniam laikui, kad neapkauštum, nei geriant kažką stipriau. Pienas man taip pat patinka, bet čia kalbam apie alkoholį.

16. Šalia pagrindinio darbo dar esu vertėjas. Didžiausias projektas buvo Richard Foster [Ričard Foster], Celebration of Discipline. Lietuviškas pavadinimas – „Dvasinės pratybos | gyvenimo džiaugsmui“. Šiaip ji labiau skirta protestantams, bet tiktų ir katalikams. Ji padeda praplėsti akiratį, kitaip pažvelgti į kitų pakraipų krikščionis.

17. Anksčiau daug daugiau rašydavau į tinklaraštį. Pastoracinė tarnystė turėjo savų privalumų – kur kas daugiau skaitydavau, ir tinklaraštis būdavo proga pasidalinti mintimis. O ir laiko, galbūt, turėdavau daugiau. Dabar rašau mažiau, bet ir gyvenu ramiau (bent kartais taip atrodo). Tiesą sakant, svarbiems dalykams laiko visuomet atsiranda. Gal reikėtų mažiau žiūrėti serialų – tokių kaip Criminal Minds, Fringe, Bones, NCIS, CSI. Tiesą sakant, vasarą tikrai mažiau žiūrėjau, bet ir tinklaraštyje pasirodydavau nedaug. Ką čia sėdėsi prie kompo, kai už lango saulė šviečia! Nemažai jos buvo šiemet. Esu dėkingas.

18. Kartą, būdamas maždaug trejų, kai viešėjau pas močiutę, kažkas iš jos kaimynių manęs paklausė, kuo norėčiau būti užaugęs. „Kunigėliu,“ – atsakiau. Aišku, aš dar norėjau būti laivo kapitonu, kosmonautu ir vairuotoju, bet vis tiek…

19. Nors ir esu katalikas, nesu įsitikinęs, kad teisinga krikštyti kūdikius. Taip, suprantu argumentus, bet jie manęs neįtikina (tenka pasikliauti nuolankumu). Jei Bažnyčia būtų demokratija (gink Dieve), balsuočiau prieš privalomą dvasininkų celibatą.

20. Jau rašydamas šiuos 25 dalykus apie save Facebook’e buvau sumąstęs juos sudėti ir čia. Toks ir buvo tas 20 dalykas apie mane. Sąrašas kiek ilgokas. Čia ir padarysime pertraukėlę.

 

Keliauninko rožančius (V)

27 Lie

Užsukite pasižiūrėti rožančių katalogo »

Keliauninko rožančius – unakito akmens karoliukai

Keliauninko rožančius – unakito akmens karoliukai

Tęsinys: (I) (II) (III) (IV) …

O gal dar yra kokių nors šios maldos aspektų, susijusiu su kartojimu? Tas kartojimas vis tiek šiek tiek neramina…

Be abejonės, yra. :-) Paminėsiu du. Kartodami maldą ir mokomės, ir atsipalaiduojame. „Ką?“ – paklausite, o mes atsakysime štai kaip.

Pirmiausia, kartodami kai ko išmokstame, kai ką įsisąmoniname. Tas „kai kas“ yra Trejybės slėpinys.

Ši malda – tai savotiškas tikėjimo išpažinimas. Tardami žodį „Kristau“ prisimename Šventąją Dvasią, nes graikiškasis žodis Chrestos ir hebrajiškasis Mešiah reiškia Pateptasis. Senojo Testamento laikais jais vadinosi karaliai, Dievo pateptieji, paskirti vadovauti Dievo tautai. Karūnacijos metu juos patepdavo aliejumi, kuris simbolizavo Dievo Dvasią, turėjusią vesti karalių (ant visų žmonių Ji nebuvo nenužengusi iki Sekminių). Taigi, jau paminėjome ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią. Na, o Sūnaus nėra be Tėvo – Gyvojo Dievo. Taigi, melsdamiesi malda į Jėzų meldžiamės į visą Trejybę, apie Ją mąstome.

Taipogi, šioje maldoje rasime ir soteriologinę (išganymo) prasmę – Dievas pasigaili atgailaujančio nuodėmingo žmogaus, gelbsti jį iš nuodėmės užtariant Jėzui.

Čia rasime ir teologijos (mokymo apie Dievą). Kalbama apie Gyvąjį Dievą – Dievą, kuris pats yra amžinas, ir mums teikia gyvybę.

Žodžiu, prireikus, meldžiantis yra apie ką pamąstyti.

Kartodami dargi atsipalaiduojame. Ką? Sakau, kad atsipalaiduojame. Tikrai. Ar nėra buvę, kad ėmęsi melstis nerandame nuoširdžių žodžių, kartojame jau daugybę kartų tartus žodžius (net ir besimelsdami „laisvai“, ne nustatytas maldas)? Bepiga charizmatams! Visgi, turėdami maldą į Jėzų neprivalome vėl išrasti rato, imamės tai, ką gavome iš prosenių, įsiliejame į krikščionišką tradiciją, meldžiamės kartu su Bažnyčia, su žemėje ir Dievo artume esančiais šventaisiais. Su mumis meldžiasi ir Jėzus, ir pati Dvasia. Kai nežinome ko prašyti, Ji geriau už mus prašymus sudeda į šią maldą ir perduoda ją Jėzui, o Jėzus – Tėvui. Taigi, malda į Jėzų dar ir atpalaiduoja nuo bereikalingo spaudimo ar kaltės jausmo.

Tęsinys: (I) (II) (III) (IV) …