RSS
 

Posts Tagged ‘šventieji’

Keliauninko rožančius (II)

14 Lie

Užsukite pasižiūrėti rožančių katalogo »

rozancius

Gintarinis keliauniko rožančius su gintariniu, tik iš vienos pusės nušlifuotu kryželiu, juodo gintaro didysis karoliukas ir skaidresni mažesnieji

 

Tęsinys: (I) … (III) (IV) (V)

Švč. Mergelės Marijos rožinio alternatyvai pirmieji man mintį pakišo anglikonai. Visas šias maldas turiu parengęs ir lietuviškai. Jas turėčiau įdėti tada, kai pakursiu rožančių e-shopą (darbai jau pradėti).

Po to, norėdamas pasisemti minčių rožančių gamybai, atradau ir katalikišką svetainę, kuri nurodė vieną knygą. Paskaičiau dar ir interviu su šios knygos autoriumi, Michael Cleary. Atsakydamas į klausimą: „Kaip Jums kilo mintis melstis Jėzaus malda?“ – kunigas rašo:

Kažkas įstrigo skaitant Jono Pauliaus II laišką apie rožinį. Jis rašė: „Rožinis – tai nuostabiausios ir didžiausios pagarbos vertos kontempletyvios krikščioniškosios maldos pavyzdys. Nors rožančius išsivystė ir Vakaruose, tai – meditacinė malda, kažkuo primenanti „širdies“ ar „Jėzaus maldą“, gimusią krikščioniškuose Rytuose“. Tai kodėl gi neapjungus šių dviejų tradicijų? Taip gimė mintis sukurti tokį rožinį, kurį galėtų melstis bet kurios tradicijos krikščionys. Kartodami maldą tariame didžiuosius, Naujajame Testamente užrašytus, kristologinius vardus. Meldžiantis be galo svarbu apmąstyti Šventojo Rašto žodžius. Ši malda visą dėmesį sutelkia į Kristų. Galiu pridurti tik tiek, kad gana dažnai taip meldžiuosi su kitų tradicijų krikščionimis, ir dar neteko girdėti nusiskundimų.

Belieka pridurti: „Amen“.

Tęsinys: (I) … (III) (IV) (V)

 

Visi šventieji

04 Lap

Visi šventiejiVakar Bažnyčia minėjo Visų Šventųjų dieną. Kiek suprantu, mano broliukams protestantams pats žodis jau sukelia neigiamus jausmus (pradedu rautis, ane?). Mieliau jie švenčia Reformacijos dieną – kai Liuteris paskelbė savo 95 protesto tezes.

Nepasitenkinimas, paprastai, kyla dėl neretų Katalikų Bažnyčios „persūdymų“ praeityje ir dabar.

Pamenu, kai kalbėjausi su močiutės seseria apie tai, kam ji meldžiasi. Atsakymas buvo paprastas: „Dažniausiai, Marijai“. Priežastys taip pat paprastos. Ji jautėsi nuodėminga ir, todėl, neverta (!) į Dievą kreiptis tiesiogiai. Marija, prie viso kitko, dar būdama ir moterimi, turėtų labiau suprasti jos varganą padėtį. Dėl panašių priežasčių neretas katalikas ir ieško Kristaus, kurį Raštas vadina tarpininku ir užtarėju, surogatų (aka pakaitalų).

Būtent toks Dievo meilės ir supratimo (!) nuvertinimas ir nervina protestantus. Sunku su tuo ginčytis. Dievas, kuris buvo pasiruošęs savo Sūnų atiduoti puolusių žmonių teismui, kad tik užkrėstų pasaulį meile (mes jį mylim, nes jis pirmas pamilo mus).

Bet yra ir kita medalio pusė. Kai kurie protestantai nepastebi tam tikrų paralelių tarp katalikų ir jų pačių praktikų. Štai, kad ir žymių žmonių biografijos. Turiu omeny tokių žmonių, kaip Liuteris, Kalvinas, Vesliai. Galima būtų vardinti ir vardinti. Šie (jau iškelevę anapilin) žmogeliai uždega savo atsidavimu Dievui, įkvėpia naujiems pasiryžimams, uždega gyventi. Kuo jie skiriasi nuo katalikų šventųjų? Tam tikra prasme, jie – lygiai tokie patys šventieji, ir čia jau nebesiginčys net protestantai. :-)

Bet čia man iškyla klausimas: jei, pasak katalikų, šventieji yra Kristaus „interpretacijos“ (na, jie parodo, kaip Kristus gali atrodyti „lokaliai“), o pats Kristus yra Tėvo „interpretacija“, tai ar nenutolstam mes nuo pirmosios interpretacijos toliau interpretuodami? Iš kitos pusės, juk ir pats Kristus kalbėjo: „Ką padarėte mažiausiam iš šitų, man padarėte“.

Tai kaip čia yra?

Vienu ar kitu variantu, manau, kad Visų Šventųjų diena ne pakankamai įprasminama. Aš pats tai patiriu – nepakankamai.

Priminimas sau: kitais metais (gali ir nelaukti tiek) skaityk daugiau apie kanonizuotų ir nekanonizuotų šventųjų gyvenimą, mokykis iš jų, ką reiškia sekti Kristumi, o per Visus Šventuosius įprasmink šią šventę labiau. Pavyzdys čia. :-)