Keliauninko rožančius (III)
2009-07-20 Malda, Senovinė ateitis, Teologija
Užsukite pasižiūrėti rožančių katalogo »
Keliauninko rožančius su ypatingais mazgais (apie juos dar rašysiu) ir slankiojančiais metaliniais karoliukais
Tai jau trečiasis įrašas šia tema. Pirmajame ir antrajame kalbėjau apie tai, kad šią maldos formą naudoju taip pat siekdamas krikščionių vienybės. Visgi, neretam broliui ar sesei iš protestantiškos tradicijos pakraipų gali kilti abejonių dėl vienų ar kitų rožančiaus kalbėjimo (maldos) aspektų. Pamėginsiu juos atspėti ir atsakyti. Daigiau padiskutuoti galima komentaruose.
Jėzus mokė: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nedarykite taip kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia“ (Evangelija pagal Matą, 6 skyrius). Ar rožančius nėra tas „daugiažodžiavimas“, tušti žodžiai, kai mintys keliauja klajoti, o maldos – tik kaip žirniai į sieną?
Džiaugiuosi, kad to paklausėte. 
Esu girdėjęs, kaip vienas kunigas liejo savo neviltį prisimindamas moterėlę, kuri taip džiaugėsi rožančiumi, kad kas rytą besimelsdama ji visus dienos darbus susiplanuoja! Be abejo, tokius užsiėmimus sunku pavadinti malda. Čia reikėtų prisiminti kun. Ramūno Mizgirio, OFM (pranciškonas) straipsnį, publikuotą bernardinai.lt, kuriame jis rašo:
Kitais žodžiais tariant, jeigu net tūkstantį kartų nutolstame nuo maldos žodžių, tai tūkstantį kartų ramiai, nepykdami nei ant savęs, nei ant kitų, vėl sugrįžkime prie sąmoningo ir nuoširdaus maldos žodžių tarimo.
Meldžiantis rožančių (ir ne vien rožančių) nedera skubėti. Pačiam teko kelis kartus lankytis vieno kaimo parapijoje, kur kunigas, galima sakyti, per mišias lenktyniavo su vargonininku, kuris greitesnis.
Skubėjimas maldoje yra ženklas, kad mes kabinamės už materialaus laiko, už to, kas mūsų laukia po maldos. Skubėdami mes prarandame Dvasią, kuri vienintelė suteikia amžinybės pajutimą maldos metu. Tad geriau neskubant ir ramiai pasimelskime penkias minutes, negu valandą skubant arba tris valandas be noro (ten pat).
Žymos: DIY, ekumenija, katalikų bažnyčia, keliauninko rožančius, krikščionybė, Malda, pranciškonai, protestantai, rožančius
Beatodairiškai siekiant tikslo
2008-03-22 Išmintis, Suaugusiųjų žaidimai, Teologija
Šiandien, Didyjį Šeštadienį, nesimiegojo. Prabudau nuo sapnų/minčių. Jaučiu, kad susirgau iPhonomanija (noriu). Nesuprantu net, kaip tai atsitiko, nors logiškai paaiškinti galiu. Negaliu tik to pateisinti. Prabudęs dar prieš šešias, kaip įprasta, nusivilkau į tūliką paskaityti (multitasking). Šiuo metu graužiu vieno pranciškono Nerijaus Čepulio antrąją serijos knygą Ir Žodis buvo Dievui (pirmoji – Pradžioje buvo žodis). Netikėtai paskaičiau minčių, kone tiesiogiai besisiejančių su mano aistra.
Aišku, šios mintys rašytos ne man vienam. Pavyzdžiui, jos tinka ir kai kuriems ‘blogeriams, mano kolegoms, kurie kad ir stoja į universitetus užsienyje (kas skaito blogsferą, supras, o kas ne – tam ir nebūtina suprasti). Bet šios mintys taip pat ir man. Dalinuosi tuo, ką turiu:
Žymos: blogsfera, iPhone, karjera, pranciškonai, tikslas
