… arba Religijos laisvė ir laisvė nuo religijos
TrispalvÄ— Gedimino kalne – R. JurgaiÄio nuotrauka
PrasidÄ—jus GavÄ—niai Senojo testamento skaitiniai nenutyla kalbÄ—jÄ™ apie sandorÄ… tarp Dievo ir Izraelio, tarp Dievo ir Jo tautos – dabar jau BažnyÄios, mÅ«sų. Dievas Å¡aukia sugrįžti, atsiversti, prisiminti tai, kÄ… turÄ—jome, kÄ… branginome. Å ma Israel! Klausyk, Izraeli… NepamirÅ¡k, prisimink…
Štai ir šiandienos liturginiuose skaitiniuose per pranašą Jeremiją Viešpats primena:
Daviau savo tautai įsakymą: „Klausykite mano balso, tai būsiu jūsų Dievas, o jūs – manoji tauta! Eikite visuomet keliu, kurį aš jums įsakau, kad sėkmė jus lydėtų!“
Bet jie nepaklausė ir savo ausies neatgręžė, o sekė savo nelabosios širdies mintimis ir siekimais. Atsuko man nugarą, o ne veidą. Nuo tos dienos, kai jūsų tėvai iš Egipto išėjo, ligi pat šiandien aš vis jiems pasiųsdavau savo tarnų pranašų.
TaÄiau jie manÄ™s nesiklausÄ— ir savo ausies neatgręžė, o prieÅ¡ingai: buvo atkaklÅ«s ir dar pikÄiau darÄ— nei jų tÄ—vai.
Kai tu jiems kalbėsi visus šiuos žodžius, jie ir tada tavęs nesiklausys. Kada tu juos šauksi, jie neatsilieps tau. Taigi sakyk jiems: „Tai toji tauta, kuri nepaklausė Viešpaties, savo Dievo, balso ir nepasidavė drausmei. Pražuvo ištikimybė, pradingo nuo jų lūpų“ (Jeremijo 7, 23–28).
Å ių žodžių įkvÄ—ptas Facebook’e užraÅ¡iau tokį palinkÄ—jimÄ…: „Prisimink, Lietuva, prieÅ¡ 20 metų Dievas tau dovanojo laisvÄ™!“ Jau po kelių minuÄių turÄ—jau ir atsakymÄ…. Žmogus jautÄ— pareigÄ… pareikÅ¡ti, kad ne Dievas mÅ«sų TÄ—vynei Å¡iÄ… laisvÄ™ dovanojo.
Vienas demokratinių visuomenių pasiekimų yra religijos laisvė – susitarimas gerbti kitaip mąstantį, kitaip tikintį žmogų, leisti jam laisvai praktikuoti savo tikėjimą. Mums lietuviams – gerai, venkime perdėtų apibendrinimų – man ši laisvė pirmiausia kontrastuoja su sovietinėmis religijos represijomis, marksistiniais šūkiais apie opiumą liaudžiai, trėmimais ir žudymais.
Ir visgi, nors ir gyvenu, noriu tikėti, demokratinėje visuomenėje, dažnai išgirstu tai, kas nesiderina su šia laisve.
Facebook’as gerai atspindi visuomenÄ—s veidÄ…. Vadinkite mane paranojiku, bet kartais jauÄiuosi, lyg religijos laisvÄ—, kuriai priskirÄiau ir laisvÄ™ bÅ«ti ateistu, bandoma prilyginti laisvei nuo religijos. JauÄiuosi, lyg norima grįžti prie visuomenÄ—s, kur žmogaus laisvÄ— laisvai iÅ¡pažinti savo tikÄ—jimÄ… turÄ—tų bÅ«ti apribota, kur žmogus savo tikÄ—jimÄ… galÄ—tų iÅ¡pažinti tik slaptoje, tik užsidarius nuo vieÅ¡osios akies.
Suvokiu, kad rašau apie du dalykus – apie tikėjimo laisvę ir Lietuvos laisvę, Lietuvos nepriklausomybę. Galbūt, derėtų jiems skirti du atskirus įrašus, bet man jie taip susiję.
Tvirtai tikiu, kad mano Dievas yra laisvÄ—s Dievas. Jis dovanoja žmonÄ—ms laisvÄ™. Jis kvieÄia valgyti vaisius nuo bet kurio medžio (iÅ¡skyrus tÄ…, kuris atneÅ¡a nelaisvÄ™, mirtį). Jis iÅ¡vaduoja žmogų nuo bet kokios priespaudos. Jis iÅ¡vaduoja žmogų iÅ¡ nuodÄ—mÄ—s panÄių. Jis dovanoja laisvÄ™ atsakingai elgtis, laisvai planuoti ir kurti savo ateitį. Mano Dievas paÅ¡aukÄ— MozÄ™ iÅ¡ vergystÄ—s iÅ¡vesti Izraelį. Jis iÅ¡ tremties parvedÄ— savo tautÄ…. Jis veikia pasaulyje ir kreipia visuomenes, kad žmogus nustotų spausti žmogų, kad nustotų riÅ¡ti priklausomybÄ—s virvÄ™. Mano Dievas yra laisvÄ—s Dievas.
Mano Dievas yra tas pats, kuris žmogui tikrai dovanoja laisvę. Jis netgi dovanoja laisvę rinktis gyvenimą arba mirtį. Jis leidžia, kad žmogus atsisuktų į Jį veidu arba atsuktų nugarą. Mano Dievas yra laisvės Dievas. Iki skausmo. Mano Dievas dovanojo Lietuvai laisvę – laisvę rinktis… Gyvenimą arba mirtį. Aš esu lietuvis. Kurį kelią rinksiuosi aš?
