RSS
 

Posts Tagged ‘ekumenija’

Keliauninko rožančius (II)

14 Lie

Užsukite pasižiūrėti rožančių katalogo »

rozancius

Gintarinis keliauniko rožančius su gintariniu, tik iš vienos pusės nušlifuotu kryželiu, juodo gintaro didysis karoliukas ir skaidresni mažesnieji

 

Tęsinys: (I) … (III) (IV) (V)

Švč. Mergelės Marijos rožinio alternatyvai pirmieji man mintį pakišo anglikonai. Visas šias maldas turiu parengęs ir lietuviškai. Jas turėčiau įdėti tada, kai pakursiu rožančių e-shopą (darbai jau pradėti).

Po to, norėdamas pasisemti minčių rožančių gamybai, atradau ir katalikišką svetainę, kuri nurodė vieną knygą. Paskaičiau dar ir interviu su šios knygos autoriumi, Michael Cleary. Atsakydamas į klausimą: „Kaip Jums kilo mintis melstis Jėzaus malda?“ – kunigas rašo:

Kažkas įstrigo skaitant Jono Pauliaus II laišką apie rožinį. Jis rašė: „Rožinis – tai nuostabiausios ir didžiausios pagarbos vertos kontempletyvios krikščioniškosios maldos pavyzdys. Nors rožančius išsivystė ir Vakaruose, tai – meditacinė malda, kažkuo primenanti „širdies“ ar „Jėzaus maldą“, gimusią krikščioniškuose Rytuose“. Tai kodėl gi neapjungus šių dviejų tradicijų? Taip gimė mintis sukurti tokį rožinį, kurį galėtų melstis bet kurios tradicijos krikščionys. Kartodami maldą tariame didžiuosius, Naujajame Testamente užrašytus, kristologinius vardus. Meldžiantis be galo svarbu apmąstyti Šventojo Rašto žodžius. Ši malda visą dėmesį sutelkia į Kristų. Galiu pridurti tik tiek, kad gana dažnai taip meldžiuosi su kitų tradicijų krikščionimis, ir dar neteko girdėti nusiskundimų.

Belieka pridurti: „Amen“.

Tęsinys: (I) … (III) (IV) (V)

 

Keliauninko rožančius (I)

08 Lie

Užsukite pasižiūrėti rožančių katalogo »

rozancius

Keliauninko rožančius su metaliniu San Damiano kryžiumi ir tikro juodojo gintaro karoliukais

Tęsinys: … (II) (III) (IV) (V)

Nuolatiniai mano tinklaraščio skaitytojai gal prisimena, kad katalikais tapome dėl Bažnyčios vienybės. Prabėgus šiek tiek laiko, prisijungėme prie naujai susikūrusios maldos grupės, su kuria skaitėme ir meldėmės pagal kun. Liongino Virbalo parengtą knygelę „Eik į savo kambarėlį“. Pamažėl, ieškodamas priimtinų meditacinės maldos formų ir įtakotas mano draugo Alan Creech bei jo rožančių, pastaruosius pradėjau rišti pats.

Kadangi tradicinis Švč. Mergelės Marijos rožinis netraukė, prisiminiau kažkada skaitytą nežinomo rusų autoriaus parašytą knygelę „Atviri keliauninko pasakojimai savo dvasios tėvui“, kur Rytų Bažnyčios vienuolis meldžiasi taip vadinama „Jėzaus malda“ (tiksliau ją būtų vadinti „Malda į Jėzų“): Jėzau Kristau, pasigailėk manęs.

„Jėzaus malda“ (įvairiausios jos atmainos) yra bene seniausia [daug kartų] kartojamos maldos forma, siejama su „maldos virvėmis“. Bėgdami nuo persekiojimų ir ramybę II-IV a. pr Kristaus dykumoje atradę krikščionys virvę surišdavo mazgais ir traukdami juos pro pirštus ar delnus melsdavosi. Jie kartodavo dabar jau liturgine tapusią maldą: Kyrie eleison – Viešpatie, pasigailėk.

Dabar greitai prasukime apie 15 amžių ir sugrįžkime į Kielų šeimą. :-) Kodėl buvęs protestantų pastorius sugrįžęs į katalikybę susiriša sau rožančių ir ima melstis „Jėzaus maldą“? Šiam įvadiniam įrašui pakaks atsakyti: „Dėl Bažnyčios vienybės“.

Tęsinys: … (II) (III) (IV) (V)

 

Vėl katalikas – liturgija (1)

11 Spa
Eucharistija

Eucharistija

Buvau pagėdintas, kad jau beveik mėnesį nieko nerašiau ciklo apie sugrįžimą į Katalikų Bažnyčią tęsinio. Tik vėliau supratau, kad neprivalau niekam atsiskaitinėti. Tinklaraštis mano, o įrašai jame priklauso nuo manęs, mano noro rašyti ir t.t. Todėl noriu iš anksto įspėti, kad kitas įrašas gali pasirodyti dar šiandien, rytoj, kitą savaitę ar po mėnesio. Žodžiu, ateities nuspėti negaliu. Skaitytojams linkiu kantrybės ir pakantumo. Na, o šiandien, kai aplink visi jau sugulė miegoti, kaip tik ir užsimaniau parašyti.

Taigi, apsisprendimą grįžti į Katalikų Bažnyčią lėmė vienybės siekimas. Vienas Bažnyčios vienybei talkinančių faktorių yra liturgija.

Kiekvieną sekmadienį – iš tiesų, kiekvieną dieną – liturgijos metu yra skirta skaityti tam tikras Rašto vietas. Taigi, nesvarbu, ar mišiose dalyvausi Argentinoje, ar Lietuvoje, ar Kanadoje, tą pačią dieną katalikai skaito tas pačias Rašto eilutes. Kad jau esam tikintys, turėtume priimti, kad tą patį Raštą mums padeda suprasti ta pati Dvasia. Žinoma, čia viskas būtų idealiu variantu, nes procese dalyvauja ir mūsų nuodėminga patirtis, todėl vaizdelis dažnai išsikreipia. Visgi, skaitome tą patį, todėl, kaip sako amerikonai, bent turėtume būti on the same page. Read the rest of this entry »