2. Kai augau, santykiai su tėvais buvo iš tiesų geri. Ne, nebuvau auksas, pridarydavau tėvams bėdų. Pavyzdžiui, kartą sukūliau labai brangų krištolinį padėklą. Negana to, nusprendžiau išbandyti, kas bus, jei krištolą pakaitinsiu, o po to merksiu į vandenį. Jis labai smagiai eižėjo. 
Arba kartą ledo ritulio lazda besisukdamas nuo palangės nušlaviau visas palergonijas. Arba kaip iš devinto aukšto balkono obuoliais mėčiau į praeivius. Arba kaip ketvirtoj klasėj su draugeliais pasivogę „Kastyčio“ rūkėm. Et.
Visgi, su tėvais labai sutardavau. Santykiai buvo labai atviri. Daug ką jiems papasakodavau, kai draugai tą patį slėpdavo nuo savo tėvų. Ne, skundikas nebuvau. Jie nuo to nenukendtėdavo. Tiesiog buvau atviras, o atvirumas augino santykius.
Tikiuosi, kad Vakaris taip pat galės su manim dalintis tiek savo laimėjimais, džiaugsmais, tiek ieškojimais, klausimais, tiek pralaimėjimais, bėdom ir gėdom. Ir ne iš smalsumo. Iš noro būti kartu.
3. Labai pasiilgau tėvelio. Jis mirė prieš du metus. Tikrai didžiausia netektis mano gyvenime.
4. Vis dar nežinau, kaip vertinti žingsnį keičiant darbą. Kai tarnavau pastorium, atrodė, kad darau tai, ką turiu daryti, kad tai – mano pašaukimas. Be abejonės, tapęs kataliku, negaliu būti kunigu (esu vedęs). Bet yra ir kita pusė – stigo brandos, nežinojau, kaip tvarkytis (aišku, kataliku ne todėl tapau). Kai kam pavyksta imtis kokio darbo, ir įsivažiuoja. Man buvo kitaip.
5. Man patinka dirbti Apple kompiuteriais. Visgi, gyvenime norėčiau pasiekti daugiau. Ambicijos.
