Šiuo metu skaitau ortodoksų (stačiatikių) autoriaus Alexander Schmemanno knygą For the Life of the World (Vardan pasaulio). Išskirtinė knyga. Dabar, ypač artėjant šventoms Kalėdoms, kurios byloja apie Kristaus atėjimą (ir sugrįžimą), šie žodžiai apie liturgiją, kuri veržiasi ir už bažnyčios sienų, itin aktualūs:
[Graikiškas žodis leitourgia] reiškė veiksmą, kurį atlikdama žmonių grupė kartu tampa tuo, kuo be jo nebuvo vien susirinkus keletui asmenų – visuma, didesne nei jos dėmenų suma. Šis žodis reiškė žmogaus ar žmonių grupės funkciją, „tarnystę“ vardan visos bendruomenės. Todėl senovės Izraelio leitourgia buvo bendras keleto pašauktųjų (jie yra visa Bažnyčia, ekklesia – mano pastaba) darbas, kad paruoštų pasaulį Mesijo atėjimui. Ir atlikdami šiuos pasiruošimo veiksmus jie tampa tuo, kuo buvo pašaukti tapti – Dievo Izraeliu, Jo valios įrankiu. Todėl pati Bažnyčia yra leitourgia, tarnystė, pašaukimas šiame pasaulyje savo pavyzdžiu parodyti Kristų, liudyti Jį ir Jo karalystę.

