Rožančiai
2009-11-08 Malda, Senovinė ateitis, Teologija
Užsukite pasižiūrėti rožančių katalogo »
„Pantokrator“ rožančius – keltiškas kryžius, agatas, medvilninė virvelė
Prieš porą dienų „gimė“ dar pora rožantėlių. Po to, kai užsisakiau kryželių iš JAV, pagaliau vėl galiu verti ir rišti. Nuotraukoje matote rožantėlį, kurį pavadinau „Pantokrator“, nes
Jame [Jėzuje] sukurta visa,
kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima,
ar sostai, ar viešpatystės,
ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sukurta per jį ir jam.
Visa sukurta per Jį ir Jam. Tiesiog agato karoliukai labai priminė planetas. Labai gražus akmuo tas agatas. Toks matinis, paėmus į ranką vėsus, sunkokas. Kai Jūratė pamatė, iš karto jį ir pasisavino. Na, o man kas beliko daryti? Tik pasidžiaugti.
Tą patį vakarą surišau dar vieną – šv. Patriko, misionieriaus ir evangelisto „žalioje saloje“ rožantėlį. Tiesa, nebeprisimenu, koks čia akmuo. Gal kas priminsit?
Šv. Patriko rožančius
Priemonės rožančiams
Žymos: beading, bydingas, keliauninko rožančius, rožančius, Teologija
Keliauninko rožančius (V)
2009-07-27 Malda, Senovinė ateitis, Teologija
Užsukite pasižiūrėti rožančių katalogo »
Keliauninko rožančius – unakito akmens karoliukai
Tęsinys: (I) (II) (III) (IV) …
O gal dar yra kokių nors šios maldos aspektų, susijusiu su kartojimu? Tas kartojimas vis tiek šiek tiek neramina…
Be abejonės, yra. 
Paminėsiu du. Kartodami maldą ir mokomės, ir atsipalaiduojame. „Ką?“ – paklausite, o mes atsakysime štai kaip.
Pirmiausia, kartodami kai ko išmokstame, kai ką įsisąmoniname. Tas „kai kas“ yra Trejybės slėpinys.
Ši malda – tai savotiškas tikėjimo išpažinimas. Tardami žodį „Kristau“ prisimename Šventąją Dvasią, nes graikiškasis žodis Chrestos ir hebrajiškasis Mešiah reiškia Pateptasis. Senojo Testamento laikais jais vadinosi karaliai, Dievo pateptieji, paskirti vadovauti Dievo tautai. Karūnacijos metu juos patepdavo aliejumi, kuris simbolizavo Dievo Dvasią, turėjusią vesti karalių (ant visų žmonių Ji nebuvo nenužengusi iki Sekminių). Taigi, jau paminėjome ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią. Na, o Sūnaus nėra be Tėvo – Gyvojo Dievo. Taigi, melsdamiesi malda į Jėzų meldžiamės į visą Trejybę, apie Ją mąstome.
Taipogi, šioje maldoje rasime ir soteriologinę (išganymo) prasmę – Dievas pasigaili atgailaujančio nuodėmingo žmogaus, gelbsti jį iš nuodėmės užtariant Jėzui.
Čia rasime ir teologijos (mokymo apie Dievą). Kalbama apie Gyvąjį Dievą – Dievą, kuris pats yra amžinas, ir mums teikia gyvybę.
Žodžiu, prireikus, meldžiantis yra apie ką pamąstyti.
Kartodami dargi atsipalaiduojame. Ką? Sakau, kad atsipalaiduojame. Tikrai. Ar nėra buvę, kad ėmęsi melstis nerandame nuoširdžių žodžių, kartojame jau daugybę kartų tartus žodžius (net ir besimelsdami „laisvai“, ne nustatytas maldas)? Bepiga charizmatams! Visgi, turėdami maldą į Jėzų neprivalome vėl išrasti rato, imamės tai, ką gavome iš prosenių, įsiliejame į krikščionišką tradiciją, meldžiamės kartu su Bažnyčia, su žemėje ir Dievo artume esančiais šventaisiais. Su mumis meldžiasi ir Jėzus, ir pati Dvasia. Kai nežinome ko prašyti, Ji geriau už mus prašymus sudeda į šią maldą ir perduoda ją Jėzui, o Jėzus – Tėvui. Taigi, malda į Jėzų dar ir atpalaiduoja nuo bereikalingo spaudimo ar kaltės jausmo.
Tęsinys: (I) (II) (III) (IV) …
Žymos: DIY, ekumenija, katalikų bažnyčia, keliauninko rožančius, krikščionybė, Malda, rožančius, Teologija
Keliauninko rožančius (IV)
2009-07-22 Malda, Senovinė ateitis, Teologija
Užsukite pasižiūrėti rožančių katalogo »
Koralinis keliauninko rožančius
Ar nėra taip, kad katalikai (o gal ir stačiatikiai), neadekvačiai vertina žmogaus ir Dievo santykį, perdėtai eskaluoja žmogaus nuodėmingumą – juk Kristus paaukojo save kaip Dievui patinkančią auką? Viskas, atlikta!
Šis klausimas šiek tiek susijęs su tuo, apie ką tik ką kalbėjomės. Nedera manyti, kad jei kažko prašysi daug kartų, kaip kad gerai paklausėte cituodami Jėzaus žodžius, būsi išklausytas. Šios abejonės susiję su tuo, kaip įsivaizduojame Dievą. Turėtume vengti abiejų kraštutiniškumų: 1) Dievas – tik šventas teisėjas, persipildęs pykčiu prieš nevertuosius; 2) Dievas (dažniausiai Jėzus) – mano draugelis, su kuriuo apie bobas gali pabazarint.
Mūsų atveju, meldžiantis „pasigailėk manęs [nusidėjėlio]“, turbūt, būtų linkstama į pirmąją klaidą, perdėtą nusižeminimą. Nors ir nereikėtų pamiršti, kad Dievas yra ŠVENTAS, „ryjanti ugnis“, „pavydus“ (Biblija epitetų negaili), turime prisiminti, kad tas pats Dievas taip pamilo savo kūrinius, kad atsiuntė savo vienintelį Sūnų, atsiuntė ne sveikųjų, bet sergančių gydyti.
Taip pat, Dievas nėra buhalteris, kad žymėtųsi mūsų maldas, kaip kokia stiuardesė Ryan Air lėktuvuose „kliksium“ skaičiuojanti keleivius. Dievui pakanka ir vieno iš širdies ištarto žodžio. Visa bėda ta, kad dažną kartą būtent tokio žodžio ir pritrūkstame. Tuomet „širdies maldai“ leidžiame mus perkeisti, pajungiame širdį Dievui, kad tą žodį „Jėzau“ galėtume ištarti tinkamai, kad su Juo susitiktume.
Ir dar. Žodžiu „pasigailėk“ be abejo, prašome, kad Dievas atleistų mums nuodėmes, bet tuo pačiu ir pripažįstame, kad esame silpni, gal prašome Dievo pagalbos, pvz.: „Viešpatie, padėk man pagyti. Pasigailėk manęs, padėk man!“ Taigi, čia melsdamiesi „Viešpatie Jėzau Kristau, gyvojo Dievo Sūnau, pasigailėk manęs“ prašome ir Dievo pagalbos.
Žymos: DIY, ekumenija, katalikų bažnyčia, keliauninko rožančius, krikščionybė, Malda, rožančius, Teologija
Keliauninko rožančius (III)
2009-07-20 Malda, Senovinė ateitis, Teologija
Užsukite pasižiūrėti rožančių katalogo »
Keliauninko rožančius su ypatingais mazgais (apie juos dar rašysiu) ir slankiojančiais metaliniais karoliukais
Tai jau trečiasis įrašas šia tema. Pirmajame ir antrajame kalbėjau apie tai, kad šią maldos formą naudoju taip pat siekdamas krikščionių vienybės. Visgi, neretam broliui ar sesei iš protestantiškos tradicijos pakraipų gali kilti abejonių dėl vienų ar kitų rožančiaus kalbėjimo (maldos) aspektų. Pamėginsiu juos atspėti ir atsakyti. Daigiau padiskutuoti galima komentaruose.
Jėzus mokė: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nedarykite taip kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia“ (Evangelija pagal Matą, 6 skyrius). Ar rožančius nėra tas „daugiažodžiavimas“, tušti žodžiai, kai mintys keliauja klajoti, o maldos – tik kaip žirniai į sieną?
Džiaugiuosi, kad to paklausėte. Esu girdėjęs, kaip vienas kunigas liejo savo neviltį prisimindamas moterėlę, kuri taip džiaugėsi rožančiumi, kad kas rytą besimelsdama ji visus dienos darbus susiplanuoja! Be abejo, tokius užsiėmimus sunku pavadinti malda. Čia reikėtų prisiminti kun. Ramūno Mizgirio, OFM (pranciškonas) straipsnį, publikuotą bernardinai.lt, kuriame jis rašo:
Kitais žodžiais tariant, jeigu net tūkstantį kartų nutolstame nuo maldos žodžių, tai tūkstantį kartų ramiai, nepykdami nei ant savęs, nei ant kitų, vėl sugrįžkime prie sąmoningo ir nuoširdaus maldos žodžių tarimo.
Meldžiantis rožančių (ir ne vien rožančių) nedera skubėti. Pačiam teko kelis kartus lankytis vieno kaimo parapijoje, kur kunigas, galima sakyti, per mišias lenktyniavo su vargonininku, kuris greitesnis.
Skubėjimas maldoje yra ženklas, kad mes kabinamės už materialaus laiko, už to, kas mūsų laukia po maldos. Skubėdami mes prarandame Dvasią, kuri vienintelė suteikia amžinybės pajutimą maldos metu. Tad geriau neskubant ir ramiai pasimelskime penkias minutes, negu valandą skubant arba tris valandas be noro (ten pat).
Žymos: DIY, ekumenija, katalikų bažnyčia, keliauninko rožančius, krikščionybė, Malda, pranciškonai, protestantai, rožančius
Keliauninko rožančius (II)
2009-07-14 Malda, Senovinė ateitis, Teologija
Užsukite pasižiūrėti rožančių katalogo »
Gintarinis keliauniko rožančius su gintariniu, tik iš vienos pusės nušlifuotu kryželiu, juodo gintaro didysis karoliukas ir skaidresni mažesnieji
Švč. Mergelės Marijos rožinio alternatyvai pirmieji man mintį pakišo anglikonai. Visas šias maldas turiu parengęs ir lietuviškai. Jas turėčiau įdėti tada, kai pakursiu rožančių e-shopą (darbai jau pradėti).
Po to, norėdamas pasisemti minčių rožančių gamybai, atradau ir katalikišką svetainę, kuri nurodė vieną knygą. Paskaičiau dar ir interviu su šios knygos autoriumi, Michael Cleary. Atsakydamas į klausimą: „Kaip Jums kilo mintis melstis Jėzaus malda?“ – kunigas rašo:
Kažkas įstrigo skaitant Jono Pauliaus II laišką apie rožinį. Jis rašė: „Rožinis – tai nuostabiausios ir didžiausios pagarbos vertos kontempletyvios krikščioniškosios maldos pavyzdys. Nors rožančius išsivystė ir Vakaruose, tai – meditacinė malda, kažkuo primenanti „širdies“ ar „Jėzaus maldą“, gimusią krikščioniškuose Rytuose“. Tai kodėl gi neapjungus šių dviejų tradicijų? Taip gimė mintis sukurti tokį rožinį, kurį galėtų melstis bet kurios tradicijos krikščionys. Kartodami maldą tariame didžiuosius, Naujajame Testamente užrašytus, kristologinius vardus. Meldžiantis be galo svarbu apmąstyti Šventojo Rašto žodžius. Ši malda visą dėmesį sutelkia į Kristų. Galiu pridurti tik tiek, kad gana dažnai taip meldžiuosi su kitų tradicijų krikščionimis, ir dar neteko girdėti nusiskundimų.
Belieka pridurti: „Amen“.
Žymos: ekumenija, Jėzaus malda, katalikų bažnyčia, keliauninko rožančius, krikščionybė, Malda, rožančius, šventieji, Teologija
Keliauninko rožančius (I)
2009-07-08 Malda, Senovinė ateitis, Teologija
Užsukite pasižiūrėti rožančių katalogo »
Keliauninko rožančius su metaliniu San Damiano kryžiumi ir tikro juodojo gintaro karoliukais
Tęsinys: … (II) (III) (IV) (V)
Nuolatiniai mano tinklaraščio skaitytojai gal prisimena, kad katalikais tapome dėl Bažnyčios vienybės. Prabėgus šiek tiek laiko, prisijungėme prie naujai susikūrusios maldos grupės, su kuria skaitėme ir meldėmės pagal kun. Liongino Virbalo parengtą knygelę „Eik į savo kambarėlį“. Pamažėl, ieškodamas priimtinų meditacinės maldos formų ir įtakotas mano draugo Alan Creech bei jo rožančių, pastaruosius pradėjau rišti pats.
Kadangi tradicinis Švč. Mergelės Marijos rožinis netraukė, prisiminiau kažkada skaitytą nežinomo rusų autoriaus parašytą knygelę „Atviri keliauninko pasakojimai savo dvasios tėvui“, kur Rytų Bažnyčios vienuolis meldžiasi taip vadinama „Jėzaus malda“ (tiksliau ją būtų vadinti „Malda į Jėzų“): Jėzau Kristau, pasigailėk manęs.
„Jėzaus malda“ (įvairiausios jos atmainos) yra bene seniausia [daug kartų] kartojamos maldos forma, siejama su „maldos virvėmis“. Bėgdami nuo persekiojimų ir ramybę II-IV a. pr Kristaus dykumoje atradę krikščionys virvę surišdavo mazgais ir traukdami juos pro pirštus ar delnus melsdavosi. Jie kartodavo dabar jau liturgine tapusią maldą: Kyrie eleison – Viešpatie, pasigailėk.
Dabar greitai prasukime apie 15 amžių ir sugrįžkime į Kielų šeimą. Kodėl buvęs protestantų pastorius sugrįžęs į katalikybę susiriša sau rožančių ir ima melstis „Jėzaus maldą“? Šiam įvadiniam įrašui pakaks atsakyti: „Dėl Bažnyčios vienybės“.
Tęsinys: … (II) (III) (IV) (V)
Žymos: ekumenija, katalikų bažnyčia, keliauninko rožančius, krikščionybė, Malda, Teologijam rožančius
25 faktai apie mane – mintys, prisiminimai, jausmai – 9 – 12
2009-03-19 Folkloras, Kasdienybė, Kultūra, Muzika, Senovinė ateitis, Suaugusiųjų žaidimai, Teologija, Web
9. Man patinka groti gitara. Turiu jas net dvi. Viena kanadiečių rankų darbo – Simon & Patrick Luthier, kita – Takamine – G Series. Abi palyginti brangios (viena daugiau, kita mažiau, nei 1K Lt). Abi dovanotos! Groju ir sau, ir kitiems. Patinka groti giesmes. Kartais groju per mišias Pakūtoj. Kartais per „chaltūrkes“. Tada jau pop-folkloras būna. Nepasakyčiau, kad labai jau gerai groju, bet nu… pagroju… Nu.
10. Pernai prieš Sekimes, su šeima sugrįžome į Katalikų Bažnyčią. Sūnų pakrikštijo liepos mėnesį, per mano gimtadienį, tai jis kiek vėliau kataliku tapo. Vakaris labai nori eiti Pirmos Komunijos, todėl dabar mokosi katekizmo.
11. Anksčiau daugiau rašydavau į savo tinklaraštį. Taip dažnai neberašau. Kartais tingisi. Kartais tai – dvasinės disciplinos dalykai (santūrumas).
12. Vienaip ar kitaip, esu g33kas. Kas rytą (dažnai tuolete) tikrinu el. paštą, skaitau Twitterį, Facebook’ą, o kartais paskaitau ir Google Readerio pristatytų įrašų srautus.
Žymos: Asmeniškai, geek, gitara, katalikų bažnyčia, katechezė
25 faktai apie mane – mintys, prisiminimai, jausmai – 6 – 8
2009-03-12 Folkloras, Gyvenimas kartu, Kultūra, Senovinė ateitis
6. Aš myliu folklorą. Gal todėl, kad būdamas vaikas daug dainuodavau.
Važiuodavom į kaimą – pusė valandos dainų. Važiuodavom iš kaimo namo į Vilnių – vėl dainos.
Tėvukas turėjo tokį Снежеть juostinį magnetofoną, tai yra įrašęs, kaip aš dviejų ir trijų metų kalbu, skaitau, dainuoju. Oi, geri prisiminimai.
Be to ir mama dainavo ir šoko folkloro ansambly „Jievaras“. Pats žodis reiškia mistinį gyvybės medį, paprastai augantį nepasiekiamame horizonte (šiek tiek daugiau Vikipedijoje). Mama mane vedėsi į festivalius ir koncertus – gal ten užsikrėčiau šiuo virusu?
Dabar ir pats dainuoju, groju ir šoku su „Kuršių ainiais“. Šiaip muzikantas iš manęs gal ir nekoks, bet mokausi groti armonika, bandonija, lumzdeliu, kanklėmis, lūpine armonikėle. Anksčiau dar mane mokė groti ir cimbolais, bet kai pats neturiu, o dabar nebepamoko, tai ir pamirštu jau.
7. Man patinka ne vien lietuvių, bet ir kitų šalių folkloras. Latvių ir… keltų folkloras, matyt, domina labiausiai.
8. Stengiuosi netapti darboholiku. Kažkaip tik paskutiniu metu tenka padirbėti nedarbo valandomis. Visgi, manau, kad žmonių tarpusavio santykiai yra svarbiau, nei darbas: dirbu, kad gyvenčiau; negyvenu tam, kad vien dirbčiau (nors mano darbas man patinka).
Linksmų Visų šventųjų!
2008-11-02 Gyvenimas kartu, Kasdienybė, Senovinė ateitis, Teologija
Rasų kapinės Vilniuje – Miesčionio blogas
Pasitaikė vienam vyrui važiuoti pro kapines šiąnakt… Tiesa, ne pro Rasas, o pro Rokantiškes. Vežiau svainį ir svainę namo. Buvau net sustojęs, bet fotiko iš bagažinės imti nedrįsau – spooky. Šiaip gal nieko būtų buvę, bet labai daug rūko. Važiuot galėjau vos 30 km/h, nes bijojau arba pats kur nors įvažiuot, arba arba ką nors nudaužt. Nu tiek „prirūkytą“, kad nors kirvį kabink. O žvakelių!.. kaip danguje žvaigždelių vakar (labai giedra vakar buvo). Taigi, teko nuotrauką skolintis vieną iš prieš porą metų Miesčionio publikuotų nuotraukų.
Graži šventė. Primena, kad esame ne vieni, kad gyveno žmonės prieš mus, kad minė tuos pačius kelius, kad kai kuriuos nutiesė mums nueiti. O po mūsų eis kiti. Duok Dieve, kad bent kai kuriems tie keliai tiesesni taptų.
