RSS
 

Archive for the ‘liturgija’ Category

Alexander Schmemann apie Eucharistiją ir liturgiją

12 Gru

Šiuo metu skaitau ortodoksų (stačiatikių) autoriaus Alexander Schmemanno knygą For the Life of the World (Vardan pasaulio). Išskirtinė knyga. Dabar, ypač artėjant šventoms Kalėdoms, kurios byloja apie Kristaus atėjimą (ir sugrįžimą), šie žodžiai apie liturgiją, kuri veržiasi ir už bažnyčios sienų, itin aktualūs:

[Graikiškas žodis leitourgia] reiškė veiksmą, kurį atlikdama žmonių grupė kartu tampa tuo, kuo be jo nebuvo vien susirinkus keletui asmenų – visuma, didesne nei jos dėmenų suma. Šis žodis reiškė žmogaus ar žmonių grupės funkciją, „tarnystę“ vardan visos bendruomenės. Todėl senovės Izraelio leitourgia buvo bendras keleto pašauktųjų (jie yra visa Bažnyčia, ekklesia – mano pastaba) darbas, kad paruoštų pasaulį Mesijo atėjimui. Ir atlikdami šiuos pasiruošimo veiksmus jie tampa tuo, kuo buvo pašaukti tapti – Dievo Izraeliu, Jo valios įrankiu. Todėl pati Bažnyčia yra leitourgia, tarnystė, pašaukimas šiame pasaulyje savo pavyzdžiu parodyti Kristų, liudyti Jį ir Jo karalystę.

 

Tomas Viluckas. „Advento paradoksas“

02 Gru
Tomas Viluckas

Tomas Viluckas

Prieš pat prasidedant Adventui, 2010-11-26, su grupele „Kambarėlis“ pasisvečiuoti nuvykome į Palangą pas Tomą Vilucką, kur jis mums skaitė paskaitą „Advento paradoksas“. Klausėmės apie Advento žinią, Dievo „judesį“ link žmogaus, liturgiją, Bernardą Klervietį ir jo tris adventus. Paskaita gausi ne vien populiariąja teologija. Kviečiu pasiklausyti.

Play
 

Grigališkas choralas man trukdo

13 Bir



Kaip sau nenorit, grigališkas choralas yra blogis man trukdo dalyvauti šv. Mišiose (pataisiau, nes patarė draugai). Jis gražus, ir jei būtų retas svečias liturgijoje, jo laukčiau. Bet kai jis pasitaiko dažniau, tai vienaip ar kitaip, jis ne talkina liturgijai, o jai kenkia.

Visų pirma, jo melodinės kompozicijos yra sudėtingos, ir tai neleidžia žmonėms giedoti kartu, neleidžia ištarti svarbių frazių.

Antra, kadangi daugelis šiandien lotynų kalbos nesuprantam, lotyniški „Viešpatie, pasigailėk“, Evangelijos atliepas „Dievas mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų, kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes“, ar „Šventas, šventas, šventas“ lieka neištarti arba nesuprasti. O tai jau trukdo liturgijai, trukdo dalyvauti liturgijoje, atima iš jos.

Taip, aš dažną kartą galiu suprasti, kas giedama, bet dažną ir nesuprantu. Jei neturėčiau pagalbinių priemonių (kaip kad „Magnificat“ knygelė), taip ir negalėčiau visavertiškai dalyvauti liturgijoje – kažką praleidžiu, kažko nesugebu ištarti, „išjausti“.

Kadangi žodis liturgija reiškia žmonių darbą (būtent, žmonių), grigališką choralą vertinu kaip tą elementą, kuris žmonėms labiau trukdo nei padeda. Galbūt jis padeda sukurti tam tikrą pamaldžią atmosferą, bet kurti liturgijos turinio jis nepadeda.

O kaip jums? Galbūt jums „sugroja“ kiti niuansai? Ar jums grigališkas choralas padeda?