Tėvo dieną – 20 km
Šaunuolis mano sūnus – sekmadienį dar 20 km numynė. Kadangi buvo Tėvo diena, tai kaip gi su brangiausiu sūnum nepraleisi gerai laiko! „Ant arklių“ ir link kelto. Valgėm ledų, žiūrėjom į kitus tėvus su vaikais, plaukėm, o po to mynėm palei kopas. Kad ir pavargo Vakaris truputį (nebe pirmas kartas, kai tiek numina), atgal grįžom geros nuotaikos. Dar „Mėmelyje“ užkandom. Žodžiu, liuks diena buvo.
Skamba kankliai
2007-05-26 Folkloras, Gyvenimas kartu, Kasdienybė, Kelionės, Kultūra, Renginiai
Šįryt, 06.28 val. buvau pažadintas kolegės muzikantės dainorėlės, kuri pranešė, kad jų kaimynė veža ją ir jos vyrą (geri žmogeliai, po šimts pypkių) link Klaipėdos etnocentro ir žada paimti mane. Kadangi į Vilnių važiavau ne vienas, o kartu vežiausi sūnų bei šunį, atsikėlėm visi. Mano brangiausiai žmonelei dabar lovos rėžimas, todėl visi „vyrai“ palikom ją ilsėtis.
Na, o išvažiamom mes į Kanklius. Jo, tas folko festivalis Vilnioj. Labai čiotka, bet keltis kiek ankstoka. Na, bet čia – maža auka. Smagu su kolegom folkloristais iš ansablio Kuršių ainiai (čia parašiau vardininku indeksavimo tikslais). Su jais daba groju ir dainiouju.
Bet mūsų dainoms ir šokiams – beje, labai smagiems – buvo nelemta pasiekti plačiosios klausytojų masės ausis. Kad ir kiek repetavom, kad ir kiek aš mankštinau pirštus, kad pirmą kartą koncerte dengčiau dūdmaišio dūdelės skylutes, organizatoriai pasiš…ko – neteisingai paskaičiavo laiką ir išeliminavo mūsų pasirodymą. Shame on them (tipo, gėda, gėda, gėda…). Na, tegu juos. Ne dideliausia bėda.
Už tai smagu paiškylauti po Vilnių, aplankyti brangiausią mamytę, pasibičiuliauti su švogeriuku, praleisti laiko su sūnum. Beje, apie sūnų. Pasigadino savo impresiją Zita Kelmickaitė. Mano mamytė ir švogeriukas (kol Kuršių ainiai repetavo) nebaisiai prižiūrėjo mano brangiausią sūnelį. Tas (jam 5-keri) užsikabarojo ir atsisėdo ant scenos. Nemačiau, ar tai vyko Japonijos imperatoriaus ir imperatorienės vizito festivalyje metu, bet ui-Zita ėmė labai šaukti ant mano sūnelio irgi jį puolė tampyti už rankos taip, kad jis, anot mano mamos, „raudojo pasikūkčiodamas“. Gerai, kad mano švogeriukas nuėjo ir pareiškė į jį nuosavybės teises („mano vaikas“) ir išgelbėjo jį iš populiarios visuomenėje moters nagų. Šiaip jau esu už Kelmickaitę, nu bet negražu ant vaikų rėkti beigi juos tampyti už rankos. Minusas jai. (Foto: via LRT)
Aistros nerimsta
2007-04-10 Kasdienybė, Kelionės
Aistros iš tiesų nerimsta. Vakaris paliko savo senąjį mažąjį dviratuką Vilniuje ir jau važinėjasi naujuoju, kurį jam padovanojo senelis Juozas.
Šįryt buvo nuspręsta pasivažinėti. Atsikėliau pirmas, išvedžiau šunį ir suvokiau, kad važinėtis neįmanoma: šalta ir lyja. Todėl niekur neskubėjom. Papusryčiavom, Vakaris pažiūrėjo filmą apie Pinokį, kurį, kaip ir pranašą Joną, buvo prarijusi didžuvė. Žodžiu, tipiška išeiginė, kai niekur nereikia skubintis.
Pažiūrėję pro langą pamatėm, kad lyti nustojo. Tiesa, nesušilo, bet važinėtis jau įmanoma. Apsirengėm šilčiau, kepures užsidėjom, apsimovėm pirštines ir išmynėm. Ir ką jūs sau galvojat? Vyras buvo užsimojęs net į Palangą nuvažiuoti. Gerai, kad nepaklausėm. 
Bet ir tai jau labai didelis šaunuolis. Numynėm iki Olando kepurės ir atgal. Viso kone 20 km. Važiavom palyginus greitai. Pirmyn apie 10-15 km/h, o atgal 8-12 km/h. Sakyčiau, tokiam vyrui, kuris vos keletą dienų kaip ant dviejų ratų teišmokęs važiuoti, tai pasiekimas milžiniškas. Jau popiet vėl zirzė, kad nori į kiemą, bet aš jau nebenoriu. Šiek tiek ir gerklę perštėti pradėjo.
Žodžiu, jei norit pasižiūrėti nuotraukų, spauskit čia ir grožėkitės.
Atsinaujinimo diena Kaune „PASITIKĖJIMO PILIGRIMYSTĖ DRAUGE“
2007-02-04 Gyvenimas kartu, Kelionės, Podcast, Renginiai, Senovinė ateitis, Teologija
Tik ką grįžau iš Kauno, kur vyko dvasinio atsinaujinimo diena. (Beje, nuotraukoje Taize, o ne Kaunas.) Buvo labai faina pamatyti ir išgirsti brolius iš Taize dalinantis apie jų ekumeninio (!) vienuolyno vertybes: džiaugsmas, paprastumas ir gailestingumas. Padariau ir mėgėjiškus audio įrašus. Jei įdomu, galite pasiklausyti. Kokybė, kaip jau rašiau, mėgėjiška, nes įrašinėjau tiesiog savo MacBook’u, be jokių garso sistemų ar kitų pribumbasų.
Trumpas info apie brolius:
- Br. Jean-Marie gimė JAV, Niujorke, 1981 metais tapo Taizé bendruomenės broliu. Rūpinasi liturgija ir jaunų žmonių priėmimu.
- Br. Rob gimė Nyderlanduose, Eindhovene, 1977 metais tapo Taizé bendruomenės broliu. Nuo 1993 m. rūpinasi jaunimu, atvykstančiu į Taizé iš Lietuvos.
Pakūta užveda
2007-01-08 Filmai, Gera naujiena, Gyvenimas kartu, Išmintis, Kasdienybė, Kelionės, Senovinė ateitis, Teologija
Praėjo šventės, o aš ir nesuskubau visų jūsų pasveikinti. Taigi, gerų jums metų! Mąstykite, jauskite, nujauskite, atsiliepkite, triūskite ir nepamirškite džiaugtis! Na, o ir sveiki sulaukę Apreiškimo šventės, Epifanijos. Tikintieji šios šventės metu Jėzuje vėl bando įžvelgti tai, kas jis iš tiesų yra. Jis – Karalius, Kunigas, Atpirkėjas, Dievas Sūnus. Linkiu ir jums tuos dalykus iš naujo įžvelgti Viešpatyje!
Na, o šis rytas prasidėjo nuo „teologo darbo“. (Beje, kas yra teologas, polemizuoja jau anapilin išėjęs puikus mąstytojas Stanley Grenz. Galite pasiklausyti nesenuose The Kindlings podcastuose – 1, 2, 3, 4). Vedžiojau šunį ir dirbau. Pabandžiau apmąstyti, kas manyje ir aplink mane darosi. Teologams tai labai svarbus dalykas, nes nepažindamas savęs ne daug kuo tegali pasidalinti su kitais. Na, jau pradedu paistyti… Grįžkim prie tų minčių turinio.
A. Mamontovas Pakūtoj – Nr. 2 > Fotki.com
2006-11-09 Kelionės, Misija, Renginiai, Senovinė ateitis, Suaugusiųjų žaidimai
Apie šį renginį jau esu rašęs, bet nuotraukų nebuvau sudėjęs. O šiandien kažkaip netyčia užklydau į Fotki.com. Pamaniau, gal reikia išbandyti ir jų paslaugas. Na, toks jau aš, bandau dalykus. Taigi, dabar jau galit pasižiūrėti nuotraukų.
A. Mamontovas Pakūtoj
2006-09-27 Gera naujiena, Gyvenimas kartu, Kelionės, Kultūra, Misija, Renginiai, Senovinė ateitis, Teologija
Praėjusį šeštadienį sėdom su draugais vakare į mašiniuką ir pasileidom Pakutuvėnų link, kur turėjo vykti A. Mamontovo labdarinis koncertas. Ir įvyko. Surinktos lėšos bus panaudotos vyrų su priklausomybėmis (nuo alkoholio ir narkotikų) gyvenamojo namo statyboms. Reik tikėtis, kad surinks tiek.
Po koncerto mano kanadietis draugas pakomentavo, kad skirtingai nuo jo lankytų koncertų Kanadoje, Andrius ir grupė buvo kur kas arčiau publikos (suprask, emociškai). Tačiau koncerto metu jautėsi dvigubos nuotaikos. Atrodo, kad šiek tiek nejaukiai jautėsi ar buvo pasimetę abi „pusės“.
Skaitykite toliau »
Sugrįžom
2006-09-17 Kasdienybė, Kelionės, Suaugusiųjų žaidimai
Na štai, pirmoji mūsų kelionė dviračiais baigėsi. Po to, kai abu nusipirkom po šio pobūdžio transporto priemonę, ilgesnei kelionei išsiruošėm pirmą kartą. Na ką, viso sukorėme šiek tiek daugiau, nei 50 km. Kelionės trukmė (paties važiavimo) – beveik keturios valandos. Rytoj, matyt, vaikščiosim kaip medinėm kojom ir sėdėsim ant kaip medinių užpakalių. Bet abu džiaugiamės. Beje, dviratinėje kėdutėje sėdėjo ir Vakaris. Į kelionės pabaigą neišlaikęs kelionės įtampos vaikas nulūžo. Kviečiame peržiūrėti keleto vaizdelių iš kelionės.
Pakutuvenai III
2006-09-04 Gyvenimas kartu, Kelionės
Iš tiesų, tai nieko gudraus šiadnien, turbūt, ir neparašysiu. Tiesiog, po Pakūtų paliko taip gera ant širdies… Brolių vaišingumas, priėmimas, atvirumas ir meilė iš tiesų pakerėjo.
Skaitykite toliau »
Pakutuvėnai II
2006-09-02 Gyvenimas kartu, Kelionės, Misija, Senovinė ateitis
Naktis buvo… hm… įdomi. Apie antrą valandą pašokau iš lovos (tikrai), nes atrodė, kad kažkas priėjo prie lovos. Pasirodo, brolis Paulius iš kažkur grįžo. Po to jis vėl atsikėlė apie penktą. O aš jau galvojau: “Kokios dvasios čia mane kankina?”
Kėliausi 7.15, nes 7.30 jau rytinė. Po to mišios. Po to pusryčiai. Ritmas.
Per pusryčius sutariau su broliu Gediminu pasišnekėti. Prisėdom. Aš papasakojau apie save. Jis apie save. Pasirodo, senas Otono draugas. Skaitykite toliau » Šnekėjom ir apie Komuniją. Gerai buvo. Sutarėm. Rodė nemažai nuotraukų apie tai, kas vyksta Pakūtuose (taip neoficialiai vadinama šita vieta). Kalbiesi, šilta, gera. Labai ramu.
Naujasni įrašai »
