RSS
 

Baidarėmis nuo Aleksandravo iki Kartenos, Dyburių kilpa

29 Rgp

Nors – o gal būtent todėl, kad – praėjusį savaitgalį plaukėm baidarėm, šį šeštadienį padarėm tą patį. Praėjusią savaitę plaukėm Minija apie 22 km iki autostrados su www.baidare.com, o šį išbandėm kiek kitą maršrutą su kita firma – www.baidares.biz. Apie praėjusią savaitę kaip ir pasenusios žinios (jei ką, klauskite), o šio savaitgalio prisiminimai dar švieži.

Pirmiausia, tai galima paminėti puikų aptarnavimą, neblogą inventorių ir nuostabų šeimininką. Kadangi nuomininkas – kretingiškis, tai ir paėmė jis mus prie naujosios Kretingos Maximos – kur pakeliui į Šiaulius. Visą kelią kalbėjausi su juo apie maršrutus, aprangą, galimybes ir panašius dalykus.

Baidarės tikrai nenudėvėtos, ant šono užrašyta Perception ir Vista. Tiesa, užbėgsiu už akių ir paminėsiu, kad kai atplaukėm į vietą ir susėdom į mikroautobusiuką, supratom, kad gelbėjimosi liemenės po vasaros karščių dar nebuvo plautos. Gerai, kad tai buvo kelionės pabaiga. O šiaip tai iš minusų buvo tik tiek, kad vieno irklo apsauginis žiedas buvo trūkęs, bet šeimininkas jį tuoj pat pakeitė kitu.

Kainos taip pat buvo geriau negu geros. Galbūt todėl, kad plaukėme paskutinį vasaros savaitgalį, kai daugelis tėvelių savo atžaloms skuba Akropolyje supirkti visus reikmenis mokyklai. Plaukėm šeštadienį ne tik kad nesavaitgalinėm kainom, bet dar ir už papildomą inventorių nieko nemokėjom. Atvažiavimas taip pat pigiau grybo gavosi. Žodžiu, pataikėm. Ar minėjau, kad šeimininkas buvo šaunus? Ach taip.

Maršrutas taip pat buvo nuostabus. Ką ir besakyti – Dyburių kilpa. Kai žiūrėjau žemėlapius krante, mačiau, kad kažkur netoli skardžio turėtų būti kažkokios labai senos kapinaitės. Sako, kad ten XVIII a. buvo laidojami nuo maro mirę žmonės. Būtent todėl buvau pasiėmęs fotoaparatą. Deja, plaukiant upe be žemėlapio kažką rasti įmanoma tik tuomet, jei gerai pažįsti apylinkes arba kažką matai tiesiai iš baidarės. Turbūt ir sakyti nebereikia – nieko man nepavyko, bet žygio tai nesumenkino. Upėje buvo daug vandens, kuris nors ir bandė apsemti visus didžiuosius riedulius, paslėpė ne visus. Srovė dažnai buvo stipri, patyrėme nemenką bangavimą. Priekyje sėdintis žmogus dažnai ragavo purslų.

Kompanija taip pat pasitaikė puiki – seni draugai, dar nuo studijų laikų. Jau per pirmąsias minutes sužinojom, kad Deivydas plaukia pirmą kartą. Prašnekom apie privalomą krikštą. Cha, jo laukti ilgai neteko. Gal per trečiąjį slenkstuką užuot pristabdęs dešine irklo puse baidarę jis bandė ištiesinti irkluodamas kairiąja. Taip kolega smarkiai rėžėsi į krantą, baidarė apsisuko ir pradėjo virsti. Laimei, Deivis sumojo, kad reikia šokti iš baidarės. Gracingu judesiu virto iš valties ir taip savo keturių metų dukrą išgelbėjo nuo priverstinio pasiplaukiojimo. Tereikėjo persirengti sausais drabužiais.

Sustoję papietauti surinkom kažkieno paliktas šiukšles ir pasiėmėm jas su savimi. To išmokom dar studijuodami Kanadoje, kai visą savaitę plaukėm tokiom vietom, kur per dieną vidutiniškai pasirodo vos vienas žmogus.

Irkluodami toliau paragavom ir smarkios liūties. Kadangi smarkaus vėjo nebuvo, o aš buvau apsivilkęs vien sintetiniais drabužiais, šalta nebuvo. Kai mosuoji irklu, prie 16-18ºC visai normalu dėvėti vien trumpas kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, gelbėjimosi liemenę ir kepurę. Jei kartais pradėtų šalti pėdos, galima apsimauti vilnones kojines. Jos net ir šlapios šildys. Ir kuo mažiau medvilnės – ji labai ilgai džiūsta. Nesimaukite džinsų. Juos pasilikite krantui.

Maždaug valandą iki Kartenos upė nurimo ir tapo kiek nuobodoka. Srovė sustiprėjo tik prie pat tilto. Kai dvi baidarės jau buvo ant kranto, o viena dar vandeny, išgirdom kažką šaukiant: „Gelbėkit!“ Iš pradžių nesupratom, ar čia kažkas juokauja, ar kažkam tikrai reikia pagalbos. Tik po to pamatėm apvirtusią baidarę, laisvai plūduriuojančius irklus ir moterį, vienoje rankoje laikančią savo dukrą, o kitoje – guminį batą. Gelbėjimo operacija pavyko. Moralė: vaikai, dėvėkite gelbėjimosi liemenes iki kelionės pabaigos – sraunesnėse vietose jos tikrai gali praversti net ir geram plaukikui.

Reziume. Maršrutas nerealus, nuomininkas nuostabus, oras puikus, apranga tinkama. Beje, jei nenorite nutrinti prie darbo nepratusių rankelių, apsimaukite dviratininko pirštines. Man jos labai padėjo.

 
1 Comment

Posted in kelionės

 

Leave a Reply

 

 
  1. Andrius Kleiva

    2010-08-30 at 11:36

    Tikiu Tavimi, kad šaunu Lietuvoje ir vandeniu keliauti. Niekada nebandžiau, bet kitai vasarai visai norėtųsi tokią pramogą susiplanuoti. Tik va per lietų nenorėčiau plaukt. :)