13. Prieš keletą metų plačiajame Internete susipažinau su vienu žmogum, kuris ypač smarkiai įtakojo mano gyvenimą, nors niekad nesame matęsi. Net Skype kalbėjomės vos porą kartų. Visi pokalbiai vyko tinklaraščių komentarų ir el. pašto pagalba. Duos Dievas, kada nors dar pasimatysim.
14. Per daug neverkšlenant, nukentėjau nuo sovietų okupacijos. Teisybė, nukentėjo, tarkim, visi, bet mano močiutė septynetą (apie 10-tąją dalį) savo gyvenimo metų kalėjo Sibire už pagalbą Lietuvos partizanams. Todėl mano tėvukas užaugo be motinos. Taigi, kai kas nors sako, kad „prie sovietų buvo geriau“, man sukyla pyktis. Nors ir pažįstu nemažai rusų, kurie yra tikrai neblogesni už daugelį mano tautiečių (kartais net nėra ko lyginti), esu šališkas prieš Rusiją.
Man skaudu. Skaudu ne vien todėl, kad teko (ar tenka) kentėti. Skaudu, kad negaliu atleisti. Neseniai skaičiau apie seserį Nijolę Sadūnaitę, kuri ir dabar KGB agentus vadina „broliukais“ ir meldžiasi, kad tie atgailautų ir atsiverstų.
Mindaugas
2009-04-17 at 21:50
Ačiū už atvirumą. Reda
Oni
2009-05-05 at 16:23
Ar esi skaitęs „Menas atleisti“?
+ simonas
2009-05-05 at 16:26
Oni, ne, nesu skaitęs. O ką, gera knyga?
Rimutis
2009-07-13 at 23:06
Nereali moteris, Sadunaite, veikli ir tikras maldos zmogus. Buvau susitikes su ja pries metus organizuojant ekumenine stovykla strunaityje.