Štai kuo vaikai užsiima kai tėvų nėra, o kompiuteris yra.
PasitaikÄ— vienam vyrui važiuoti pro kapines Å¡iÄ…nakt… Tiesa, ne pro Rasas, o pro RokantiÅ¡kes. Vežiau svainį ir svainÄ™ namo. Buvau net sustojÄ™s, bet fotiko iÅ¡ bagažinÄ—s imti nedrįsau – spooky. Å iaip gal nieko bÅ«tų buvÄ™, bet labai daug rÅ«ko. Važiuot galÄ—jau vos 30 km/h, nes bijojau arba pats kur nors įvažiuot, arba arba kÄ… nors nudaužt. Nu tiek „prirÅ«kytą“, kad nors kirvį kabink. O žvakelių!.. kaip danguje žvaigždelių vakar (labai giedra vakar buvo). Taigi, teko nuotraukÄ… skolintis vienÄ… iÅ¡ prieÅ¡ porÄ… metų MiesÄionio publikuotų nuotraukų.
Graži Å¡ventÄ—. Primena, kad esame ne vieni, kad gyveno žmonÄ—s prieÅ¡ mus, kad minÄ— tuos paÄius kelius, kad kai kuriuos nutiesÄ— mums nueiti. O po mÅ«sų eis kiti. Duok Dieve, kad bent kai kuriems tie keliai tiesesni taptų.