Eucharistija
Buvau pagėdintas, kad jau beveik mėnesį nieko nerašiau ciklo apie sugrįžimą į Katalikų Bažnyčią tęsinio. Tik vėliau supratau, kad neprivalau niekam atsiskaitinėti. Tinklaraštis mano, o įrašai jame priklauso nuo manęs, mano noro rašyti ir t.t. Todėl noriu iš anksto įspėti, kad kitas įrašas gali pasirodyti dar šiandien, rytoj, kitą savaitę ar po mėnesio. Žodžiu, ateities nuspėti negaliu. Skaitytojams linkiu kantrybės ir pakantumo. Na, o šiandien, kai aplink visi jau sugulė miegoti, kaip tik ir užsimaniau parašyti.
Taigi, apsisprendimą grįžti į Katalikų Bažnyčią lėmė vienybės siekimas. Vienas Bažnyčios vienybei talkinančių faktorių yra liturgija.
Kiekvieną sekmadienį – iš tiesų, kiekvieną dieną – liturgijos metu yra skirta skaityti tam tikras Rašto vietas. Taigi, nesvarbu, ar mišiose dalyvausi Argentinoje, ar Lietuvoje, ar Kanadoje, tą pačią dieną katalikai skaito tas pačias Rašto eilutes. Kad jau esam tikintys, turėtume priimti, kad tą patį Raštą mums padeda suprasti ta pati Dvasia. Žinoma, čia viskas būtų idealiu variantu, nes procese dalyvauja ir mūsų nuodėminga patirtis, todėl vaizdelis dažnai išsikreipia. Visgi, skaitome tą patį, todėl, kaip sako amerikonai, bent turėtume būti on the same page. Read the rest of this entry »
