Vėl katalikas – įvadas
2008-07-19 Kasdienybė, Senovinė ateitis, Teologija
Šventieji Petras ir Paulius
Ar jums pažįstamas jausmas, kai nori kažką svarbaus pasakyti, bet arba nesiryžti, arba negali tam skirti pakankamai laiko ir dėmesio? Tuomet visi kiti žodžiai kaip ir nublanksta – atrodytų, dėl jų neverta ir burnos aušinti.
Taip atsitiko ir man. Štai kodėl blogas kurį laiką tylėjo.
Draugai jau senokai žino, o ir ne taip gerai pažįstantis mane skaitytojas galėjo nuspėti, kad krypstu katalikų link. Pagaliau šis žingsnis žengtas. Tiesa, tai įvyko jau senokai – per pastarąsias Sekmines kartu su žmona jau buvom katalikai (vėl, nes buvom tiek krikštyti, tiek užaugom su katalikais). Liepos 6 d. pakrikštijom ir savo sūnų.
Be abejonės, kai kuriems iš jūsų labai maga sužinoti, kodėl anksčiau tarnavęs pastoriumi protestantų bažnyčioje dabar štai atsisukau į Romą. Klausimas suprantamas. Vienok, į jį atsakyti ne taip paprasta – tam reikia vietos ir laiko. Paprasčiausia būtų su mumis pasikalbėti, bet net ir mažam vaikui aišku, kad ne visiems tai įmanoma.
Todėl nusprendžiau pateikti jums keletą įrašų, kuriuose paaiškinsiu šį sprendimą. Tuos skaitytojus, kurie prenumeruoja mano blogo RSS srautą dėl informacijos apie kompiuterius, iš kart įspėju, kad seks keletas tokių įrašų, bet atsisakyti prenumeratos neverta (na, žinoma, jums spręsti), nes vėliau bus visko. Na, o tuos, kuriems ši tema įdomi, kviečiu skaityti toliau.
Šis įrašas tėra įvadas (žr. pavadinimą), o įvadas bus trumpas… bent jau stengsiuosi, kad taip būtų.
Trumpai drūtai, katalikais tapome dėl vienybės. Jau iš kart girdžiu įvairiausių balsų – vieni prieštarauja, kiti piktinasi, dar kiti tyliai linksi galva. Tai apie kokią vienybę čia galima kalbėti?! Ogi apie labai įvairią: apie vienybę su tikrai didžiausia krikščioniška konfesija; vienybę su vyriausiuoju vyskupu, dar vadinamu popiežiumi arba „šventuoju tėvu“ (kartais iš pagarbos rašant iš didžiųjų raidžių); vienybę su daugiausiai tikiničųjų turinčia bažnyčia Lietuvoje; vienybę su giminėmis; vienybę su visuotine bažnyčia istorijos tekmėje (sakykim, su krikščionimis II, VII, X, XVIII amžiuje – skaičius parinkau atsitiktinai – šį aspektą, kaip ir kitus, dar aiškinsiu vėliau).
O kaip dėl vienybės su broliais protestantais? Na, prie protestų neprisijungsiu, bet visuomet džiaugsiuosi tais tikėjimo aspektais, kur mes sutariame; stengsiuosi juos gerbti ir mylėti (tikrai). Tikrai ieškosiu vienybės ir su atsiskyrusiais nuo katalikų bažnyčios tikinčiaisiais – juk tam įpareigoja ir Jėzaus malda.
Daugiau minčių apie vienybę atrasite kitame įraše. Na, o dabar tik norėčiau paprašyti šiek tiek kantrybės ir pakantumo. Neužverskite manęs klausimais, nebent esate pasiruošę negauti atsakymo komentaruose – juk minėjau, kad bus daugiau. Komentuoti ir klausti, žinoma, nedraudžiu, o skatinu. Galbūt galėsiu paaiškinti tuos aspektus, apie kuriuos nesiruošiau rašyti.
Taigi, ačiū, kad skaitote ir bendraujate.
Žymos: ekumenija, katalikų bažnyčia, krikščionybė, protestantai
2008-08-14, 19:16
Pradedu klausinėti pirmas
Sakai atsivertei dėl vienybės, bet ar tai nėra pats paprasčiausias prisitaikymas prie situacijos, rankų nuleidimas, pripažinimas, kad pasaulis pagal katalikus teisingiausias?
2008-08-14, 19:31
ztkp.lt>
Žinoma, čia būtų toks groteskiškas pasakymas. Greičiau pasakyčiau, kad Katalikų Bažnyčioje atradau dalykų, kuriuos protestantai šiandien atmeta, nes mato daugiau karikatūrą, nei tikrąjį jų paveikslą.
Ne, tai nereiškia rankų nuleidimo, bet iš dalies reiškia, kad pasaulis pagal katalikus teisingiausias.
Kaip vėliau taps aišku, Katalikų Bažnyčios neidealizuoju – ne viskas ten rožėmis klota ir chlorkalkėm dezinfekuota, bet apie tai vėliau.
2008-08-15, 09:04
O man čia įdomiau, nei apie kompus
2008-08-17, 01:01
Ką tu apgaudinėji? Save? Tikrai tau atrodo, kad “katalikais tapote dėl vienybės”?!
Aš galiu patikėti, kad tau nuoširdžiai gali taip pasirodyti, nusivylus kai kuo arba kai kuriais. Bet tokio pobūdžio sprendimas priimamas išskirtinai tik dėl asmeninių labai subjektyvių motyvų, kurie yra arba pasąmoniniai, arba perdėm žemiški. Nereikia čia skambių frazių, kaip pvz., “apie apie vienybę su tikrai didžiausia krikščioniška konfesija” (Romos katalikus galima traktuoti ir kaip skaitlingiausius atsiskyrusius brolius, jeigu prisimenant Konstantinopolį) arba “vienybę su vyriausiuoju vyskupu”.
Kiek gi tos vienybės tėra tarp pačių Romos katalikų? Apie lefebristus patylėsiu. Imkime kartelę žemiau. Pvz., kiek vienybės tarp pranciškonų ir Telšių vyskupijos?! Arba netgi tarp pranciškonų “mažesniųjų” ir pranciškonų konventualų?! pasakos apie vienybę… Niekur jos dar nemačiau.
Jeigu parašysi nuosekliai ir išsamiai šia tema kaip žadi, tikrai būtų labai naudinga daugeliui. Bet
1) nemeluok sau ir kitiems;
2) laikas jau būtų skaityti tęsinį, visas mėnuo praėjo.
2008-08-22, 17:22
galiu tik pasveikinti ir parašyti ‘pagaliau’. kryptis matėsi seniai…
2008-08-22, 17:54
Ugne, ačiū, kad skaitai. Sveikinimus priimu.
2008-08-25, 22:27
Kazkaip idomiai… nuo vieno prie kito…bet svarbu, kad atradai save…
2008-08-26, 08:06
petre>
Atradau? Ar gali, žmogau, pasakyti, kad kažką jau atradai – baigta, finišas? Kažko vis toliau mokais, prisimeni pamirštus dalykus, randi naujų niuansų. Žodžiu, toliau ieškai. Vis prisimenu Bono dainos žodžius: But I still haven’t found what I’m looking for.
Taip, iš vienos pusės, atrandi Dievą (o gal Dievas atranda, pagauna tave savo meile?), bet tai – tik santykių pradžia. Dar daug liko atrasti.
2008-08-26, 08:15
Ridai, kažkaip tavo komentarą Akismet spamo filtras buvo pasigavęs. Gal jam tonas nepatiko?
O šiaip, manau, kad netoli tiesos yra ir tavo pastebėjimas, kad dėl „subtilių“ asmeninių dalykų sugrįžtu į Katalikų Bažnyčią. Be jų, greičiausiai, to nebūtų įvykę. Juk į kiekvieną elementą reaguoju būtent aš, o ne kas nors.
Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra anglikonų, kurie nors ir simpatizuoja XVI a. Bažnyčios reformoms (ar pagaunat kampą – XVI a. vis dar aktualus!), nors ir neturi pilnos komunijos su Romos vyskupu, vis tiek ieško Bažnyčios istorinės vienybės.
Galbūt tokios vienybės man būtų pakakę. Galbūt… O gal pasisekė, kad anglikonų nėra Lietuvoje? Galbūt, užuot sustojęs ties anglikonais, žengiau didesnį žingsnį, nei būčiau sugebėjęs jei jų turėtume ir čia?
2008-08-26, 09:20
Gerbiamieji, nepamirškime kas iš tiesų daro žmogų kataliku. Tai ne tik vienybė su popiežiumi. Aš pats esu buvęs n metų nekatalikas, o dabar jau kokie 8 m. katalikas. Visiškai suprantu Simoną. Pasakykit man, kur eiti, jei aptinki ypatingą Dievo malonę veikiančią per sakramentus? Tarkim, susitaikinimo sakramento šventimas – liaudiškai tariant, išpažintis. Kur tą sakramentą galima atrasti, a? O ką daryti kai aptinki Dievo artumą duonoje ir vyne tapusiuose krauju ir kūnu. Turiu omenyje, ką daryti, jei tiki, kad čia yra tikrai kūnas ir kraujas. Ne simbolis, ne prisiminimas. Plius, šita malonė ateina per rankų uždėjimą nuo apaštalų laikų iki dabar. Kur tokį tikėjimą galima praktikuoti? Pasirinkimo nedaug. Lieka Katalikai arba Ortodoksai, tarp kurių vienybės nedaug, bet jie bent jau vienas kitą gerbia ir pripažįsta dėl to paties nenutrūkstamo klusnumo apaštalų sostui nuo bažnyčios atsiradimo pradžios. Užduosiu retorinį klausimą. Ar galima būti vienybėje su Dievu nebūnant vienybėje su Jo apaštalais. Skubu atsakyti, kol kai kurie manęs nenudaužėt
.
Galima, bet tik antgamtinės Dievo malonės dėka. Dėl to broliai nekatalikai išganomi, šventėja ir jų gyvenimai keičiasi. Bet, kai išgyveni tiesioginę apčiuopiamą vienybę su Dievu ir Jo paskirtaisiais apaštalais ir tame pamatai pilnatvę kurioje tikėjimas gali augti, tada dabartiniai bažnyčios netobulumai nedidelį vaidmenį ir beturi.
2008-08-26, 13:34
Pritariu, jog naujiems atradimams nera ribu… ieskai zmogau ir net nezinai ko…:) O su tom religijom tai idomiai, kartais manai jog tavo isitikinimai sutinka su evangelikais, kartais pagalvoji geriau buti anglikonu, staciatikiu, ar kuom nors dar…o buna sauna i galva ir tampi pagonimi
Juokingai skamba, bet dabar tikrai nezino ko nori, nezino ka mandriau uz kitus sugalvot…
2008-08-27, 11:54
Šiek tiek apmaudu pasidarė tai sužinojus. Esu protestantas ir jausmas lyg mūsiškiams būtų įvartis įmuštas
Bet amžinybėje nėra “musiškių ir jūsiškių”, tiesiog geros kelionės broli…iki
2008-08-27, 11:57
broli, ačiū už supratimą. Tampant kataliku nebandau atsiriboti nuo protestantų, bet protestuoti nustoju.
2008-08-27, 12:57
Sveiki Simonai,
Tikrai netiketa ir keista. As irgi jauciuosi, kad protestantai pralose del taves. Nezinau ar galima nematyti krikscionybes istorijos, nematyti daug dalyku, kuriu tiek daug nekapstanciu giliau zmoniu, ju ir nemato kataliku baznycioje. Atrodo, kad tu tikrai pasirinkai katalikybe, ne del to kad nekapstai, o daugiau del kazkokiu sielos reikalu. Taciau be galo keista, kad kad protestantui kataliku teologija tampa tokia artima, va cia tai tikrai nesuprantama. Taciau, as tikiu nauju protestantu keliu Lietuvoje. Tiesiog jei liksime istikimi Dievui, Dievas neleis Lietuvoje dar karta pralosti protestantams. Taciau pasirinikomo teise siandien tapo pati svarbiausia, net jei renkamasi netinkamai. O gyvenimas, tikiu parodys kur ir kokie tie vaisiai užaugo.
2008-08-27, 13:07
Lina, tu pamėgink iš kito kampo pasižiūrėti į tai, kas laimėjo – Dievo akimis. Ar tu manai, kad reikėtų analizuoti, kas laimi ar pralaimi, protestantai ar katalikai? Ar tu manai, kad vyksta kova? Jei vyksta, tai ar to norėtų Jėzus?
2008-09-03, 20:55
Nu šakės – taip tingisi rašyti tęsinį.
Bet teks, matyt.
2008-09-23, 10:55
Simonai, neskubėk rašyti tęsinio
Ateis laikas, bus ir noras. Ir tuomet bus ne išstenėtas, o nuoseklus, išgyventas. Beje, tavo pasirinkimas neoriginalus. Neseniai buvo Chalikovas, panašaus mastelio, ar net žymesnis, jeigu galima lyginti:))) O šiaip sveikinu, jei tai išplaukia iš tavo dūšios, išmąstyta, išjausta, o ne padikuota vėjėlio, kad bernardinai yra populiarūs. Pamenu (senokai tai būva), kai tž buvo populiari ir visi mielai sulindo pilni kuo puikiausių lūkesčių. Paskiau, kai ji tapo nepopuliari, daug kas suprato, kad tai ne jiems. Aišku neteigiu, kad išėjo tik dėl to. Kur kas labiau mane domina, kai žmonės renkasi nepatogius sprendimus, dėl kurių tenka pakentėti. Na, o čia yra kaip yra.
2008-09-30, 22:16
Laba.
Norėčiau džiaugsmingai pasveikinti Simoną. Tačiau suprantu, kad toks pasirinkimas nėra susijęs su lengvu nerūpestingu džiaugsmu. Sąmoningai pasirinkti nepatogią Katalikų bažnyčią tai – užsiristi sunkų atsakomybės akmenį ant nuosavų pečių. Tai patekti į bendruomenę, kurios istorijoje – žiaurios klaidos, įžadai nedera su prabanga, tikėjimo išpažinimas – konservatyvus, dažnai liaudiškas, viduje – nekrikščioniški konfliktai, kur lengviau dramblį pakelti, nei ką nors pakeisti. Juk iš dalies – taip. Tačiau nesu mačiusi jokios bendruomenės, kurioje klaidų ir susiskaldymo nebūtų!
Esu katalikė tik metus. Todėl labai suprantu, koks skausmas gali lydėti pasirinkus tokį sprendimą. Na, Simonas tai nusprendė su žmona. O tarp mano senų ir labai labai labai gerų draugų (ir artimiausių giminių) nėra nei vieno kataliko. Jie tyliai stebisi, žaismingai traukia per dantį ir naršiai puola mano tikėjimo kelio daigus. Reiktų pripažinti, kad ir aš pati kadaise taip dariau…
Ir ne tik tai. Kaip ir daugelis katalikų matau, kas viduje yra ne taip ir kenčiu nuo to.
Tačiau jaučiu, žinau, tikiu, kad geresnio kelio tiesiog nėra. Būdama Katalikų bažnyčios viduje esu visiškai tikra – esu arčiausiai TIESOS ir kiekvienas pasukimas į šalį yra tolimas nuo jos.
Ne viskas patinka, bet parašyta „Kas neima savo kryžiaus ir manęs neseka, tas manęs nevertas“ (Mato 10:37-38). Dievo nesupaisysi, gal visos tos klaidos, kančia, o gal ir visi paklydimai ir yra mūsų išganymo kelias.
Todėl, Simonai, lenkiu galvą ir palaikau.
P.s. galima plėtoti.
2008-10-11, 22:23
[...] Vėl katalikas – įvadas [...]
2008-11-25, 15:49
Simonai,
O kaip tau dabar Marijos garbinimas kaip bendraatpirkėjos su Kristumi?
O kaip su maldomis šventiesiems?
2008-11-25, 16:41
Robertai, ar kada teko girdėti, kaip kas nors ilgai meldėsi už žmogaus atsivertimą, o po to žmogus atsivertė? Ar teko kada lydėti žmogų tikėjimo kelionėje – kai jis užduoda klausimų, o po to atsiverčia? Taigi, ar tie žmonės, kurie meldėsi, kurie davė patarimų, uždavė verčiančių susimąstyti klausimų ir, galiausiai, džiaugėsi atsivertusiu žmogumi – ar jie dalyvavo šio žmogaus išgelbėjime? Panašiai yra ir su Marijos bei kitų šventųjų dalyvavimu žmonijos atpirkime. Kaip žinia, nei Marija, nei kiti šventieji nebuvo nukryžiuoti už kitus. Auka yra viena.
Aišku, yra visokių žmonių, norinčių suteikti Marijai ir šventiesiems daugiau galių, bet tai jau atskiros tendencijos.
Dėl šventųjų „garbinimo“ (būtų tiksliau sakyti „laikymo pagarboj“, gerbtinų šventųjų), tai dažnai liaudiškame pamaldume chebra persistengia ir iš tiesų pradeda juos garbinti, prašyti „gero oro“ ir t.t. Iš tiesų juos reikėtų laikyti kaip ir kitus brolius bei seseris Kristuje – prireikus galima prašyti, kad jie pasimelstų už mus Dievui.
Žodžiu, gaunasi antras įrašas. Gana.
2008-11-25, 17:15
Musiet Marijos kaip bendraatpirkėjos vaidmuo pasireiškia, kaip rašo Paulius Kol 1,24: “Papildau savo kūne, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo kūno bažnyčios”. Tai ta prasme aš būdamas protestantas sutinku su Marijos vaidmeniu kaip ir kiekvieno krikščionio vaidmeniu. Tačiau, žinia, Marijos atvejis ypatingesnis. Kai kurios vietos prašosi akylesnio žvilgsnio (pvz. Moteris apsigobusi saule), taip pat nagrinėjant ir tradiciją.
2009-01-18, 20:51
laba simonai, siandien kaip ne keista , as apsilankes laisvuju baznycioje. neradau taves tenai, ir kaip keista buvo suzinoti kad tu palikai protestantiska baznycia, zinai as nekaltinu taves, bet nesuprantu kodel ??? na taip tu atsakiai kad del vienybes, bet cia nera atsakymas del visuotines vienybes..
as pats tyrineju rasta, ir visad galvojau kad bent katalikiskas mokymas yra kaip babele, t.y. sumaistis, ten visko yra.. ir keista tave matyti tenai, kaip tu manai tuos zodzius raste , kaip sakoma .. paskutiniu metu setonas dirbs taip smarkiai kad jai imanome net isrinktuosius suklaidins.. kaip tu manai ar tai nera tavo atvejis, buk geras atsakyk..
2009-01-18, 20:57
pepsi, tai, kad katalikiškas mokymas yra kaip babelė, reikėtų kaltinti ne katalikų bažnyčią, o tą mokymą, kurio pagrindu nagrinėji šventąjį raštą.
jei atsakyti tiesiogiai, tai ne, tikrai nemanau, kad tavoji „paskutiniųjų laikų“ (eschatologijos) interpretacija yra teisinga.
2009-01-23, 00:34
Ridui: Čia pranciškonus be reikalo įkišot. Pletkais gyvent negerai…
2009-01-25, 00:37
Pasidare tikrai idomu ka reiskia “protestuoti nustoju”? Persasi mintis, kad protestantai yra tie, kurie protestuoja pries katalikus? Jei gyvenimas pagal Sventaji Rasta yra protestavimas, tai turbut pasukai ne tuo keliu, nustodamas?!!!
2009-01-25, 01:25
Ramūnai, o protestantai neprotestuoja prieš katalikus? Tai prieš ką jie protestuoja, prieš ką katalikai neprotestuoja?
Čia buvo pirmas klausimas.
Dabar antras: Ar mano pasukimas pakeliui su Katalikų Bažnyčia yra tolygu nusisukimas nuo gyvenimo pagal Šventąjį Raštą? Darai prielaidą, kad katalikai specialiai gyvena ne pagal jį? Niekad netoptelėjo, kad tiesiog skirtingai interpretuojam tam tikras Šventojo Rašto vietas ir stengiamės būt ištikimi Dievui pagal savo interpretacijas?
2009-02-27, 18:01
[...] pastorium, atrodė, kad darau tai, ką turiu daryti, kad tai – mano pašaukimas. Be abejonės, tapęs kataliku, negaliu būti kunigu (esu vedęs). Bet yra ir kita pusė – stigo brandos, nežinojau, kaip [...]
2009-04-09, 18:36
2009-02-27, 18:02
[...] pastorium, atrodė, kad darau tai, ką turiu daryti, kad tai – mano pašaukimas. Be abejonės, tapęs kataliku, negaliu būti kunigu (esu vedęs). Bet yra ir kita pusė – stigo brandos, nežinojau, kaip [...]
kad esi romos katalikas tai geriau nei protetantas, bet siulau paziureti giliau i krikscionybes istorija- pravoslavija.
2009-04-09, 22:51
@ramunas
Ramūnai, labai įdomu. Papasakok prašau čia arba nuorodą į savo tinklaraštį duok, kur apie šį savo apsisprendimą rašei.
Šiaip Bažnyčios istoriją esu studijavęs šiek tiek.
2009-04-10, 11:04
as pats is klaipedos ir esu perejes visa protestantizma, jei taip galima pasakyti.is pradziu buvau liuteronas ir t.t. buvau veiklus protestantas kol “neuzstrigo” keli klausimai:1)kiek BAZNYCIAI METU (2000,500,100,10,3 AR 2 MEN.)2)kiek KRISTUS IKURE BAZNYCIU (1,2,10,100,500 AR PANASIAI).MATO 16.18 KRISTAUS BAZNYCIA BUVO,YRA IR BUS.JI NEGALI NUTRUKTI AR BUTI SUNAIKINTA AR PANASIAI, KAD JA REIKETU REFORMUOTI.TAI KOLKAS TIEK (http://www.christianbook.ru/lib/progulka.html)
2009-07-08, 22:33
[...] mano tinklaraščio skaitytojai gal prisimena, kad katalikais tapome dėl Bažnyčios vienybės. Prabėgus šiek tiek laiko, prisijungėme prie naujai susikūrusios maldos grupės, su kuria [...]