Neseniai sužinojau, kad vienai mano draugei (nepažįstantiems telieka ji nepažįstamoji) iškilo rimtų problemų šeimoje. Ji visuomet norėjo mokytis užsienyje. Dar ištekėdama apie tai kalbėjosi su savo vyru. Maždaug po mėnesio jie jau galvojo skirtis (abu). Būtent dėl šio dalyko. Ji nusileido.
Praėjo gal jau keturi metai. Vėl ta pati istorija. Dabar ji skirtis nenori, bet vyras nelabai palieka išeities. Jis paėmė jos pasą ir kitus dokumentus. Policija bent jau kol kas nesikiša ir vadina tai „šeimyniniais nesutarimais“.
Kaip manote, ar pateisinama siekti svajonės mokytis užsienyje net tada, kai tai gresia skyrybomis? Ar verta laužti ranką žodžiu „skyrybos“, jei nori žmoną išlaikyti Lietuvoje? Ar etiška tai aptarinėti mano tinklaraštyje? Spėju, kad ne, bet pažiūrėkite į įrašo pavadinimą. Esmė ne aptarinėti šią situaciją, o užtarti šią šeimą malda.
d
2008-07-04 at 11:00
Čia pasiteisina tas posakis – geriau padaryti kažką, dėl ko gailėsies, negu ateityje gailėtis dėl to, kad nepadarei…
Mantas
2008-07-04 at 11:19
Man atrodo, kad nuo tokio vyro, jai jau seniai reikėjo bėgt kuo toliau.
Karolis [Pocius.lt]
2008-07-04 at 11:48
Sakai, kad esmė ne aptarinėt šią situaciją, bet paskutinis paragrafas prasideda žodžiais „kaip manote“ — kažkur nesueina galai.
Tikiuos situacija išsispręs gražiuoju ir greitai taps tik tolimu ne itin smagiu prisiminimu.
ateistas
2008-07-04 at 13:21
Maldos neveikė, neveikia ir neveiks. Problemas reikia spręsti patiems, o ne užkalbionėti jas burtažodžiais.
Monika
2008-07-04 at 16:16
As manau, kad seima, tai institucija, kur visi sprendimai turi buti paremti sutarimu ir kompromisais. Ir bet koks uzsispyrimas siuo atzvilgiu yra kvailas. Tiek moteris, manau, galetu paieskoti alternatyvu, kad nereiketu griauti seimos, tiek vyras neturetu sitaip spausti savo zmonos. Nezinau, ar ir malda pades, kai zmones, panasu, nelabai nori susitarti.
+ simonas
2008-07-04 at 20:51
Karoli >
Matai, kaip būna. Iš pradžių aš ir pats norėjau rašyti savo vertinimą, analizuoti situaciją, bet berašydamas supratau, kad analizė nedaug ką tepakeis. Taigi, apsirbiojau vien klausimais, o po to kaip ir parašiau, kokia, mano manymu, turėtų būti (bent jau mano) reakcija. Suprantu, kad kai kurie komentatoriai labai nori pareikšti savo nuomonę, bet spėju, kad tai daro iš patirties stokos arba reaguodami į žaizdas. Aš jau spėjau suprasti, kad gyvenimas yra kur kas daugiau, nei juoda-balta.
Na, o šiandien dar su žmona diskutavom, ar man apskritai etiška čia visa tai viešinti, bet juk situacijos nežinantiems žmonėms šie mano draugai tikrai lieka anonimais. Jei ką, pakomenutokit šią mano nuomonę.
Karolis [Pocius.lt]
2008-07-05 at 12:52
Manau kol tie žmonės nežino, kad apie juos rašai tol nieko tokio. Nes net jei ir nemini vardų, gali likti truputį nesuprastas…
new4e
2008-07-24 at 23:17
1. Skyrybos.
kai jegos issenka, meldiesi ir ieskai nauju……jegu ar iseiciu 
As savo vyra isleisciau. Jis manes ne. Savo laimei mano studijos ikivedybinej istorijoj, taciau vis tiek jei ne studijos tai kas kitas kala pleista i zmoniu santykius. Iseitis – kalbetis, aiskintis….ir visgi vienam kuriam tenka nusileisti. Kol yra jegu, yra ir santuoka
2. Etika.
Ir taip, ir ne – neiseina gyventi nekalbant su vienais apie kitus (ir tai nera pletkinimas), taip zmogus mokosi is kitu per kitus. Geras dalykas. Taciau zodis kaip zvirblis…islekia ir dingsta….o raides lieka, jos prieinamos visiems. Ir gal ne etikoje cia esme, o rizikoje, kad bus kas nors iskaudintas.
Tiek. Sekmes
Vaidas
2008-11-30 at 11:56
Kai kalba eina apie skyrybas, tai zmones dazniau vertina ta matoma puse – ar gyvena sie du po vienu stogu? Ir tik kazkur giliai samones gilumoje mastoma apie dvasini rysi. O jis juk ir yra pagrindinis saima apibudinantis dalykas. Jei to dvasinio rysio ner – tai joks pasu paslepimas nepades sios moters isvykti mokytis. Jai svarbu tai. Galu gale – ji juk turi teise eiti keliu, kuris ja veda. Aisku, galima tik nutuokti, kad siuo atveju buvimas su vyru jai nera labai svarbus. Tas jos vyrui yra skaudziausia. Nors pakeist nieko negalima. Jausmams protas neisako.
Tokiu atveju zmones ir kalba apie skyrybas. Tai yra, kai pamatoma, jog nera to giluminio rysio.
O ar vyras sitaip isreiskia meile – labai abejotina. Jei jis myletu – zmonai suteiktu laisve. Taip daro Dievas. Tik laisvas zmogus sugeba mylet. Ir gauti meile.
Si istorija, manau, nera tragiska. Paprasciausiai nera supratimo apie didelius dalykus. Sie zmones turetu rimtai pamastyti apie save, ko jie iesko sioj zemej. Ir tik tada ateitu atsakymas, ka jie gali vienas kitam duoti.
O dabar – tik blaskymasis.
Sakot, kad malda nepadeda? O Jus pabandykit. Ir melskit Dvasios.
+ simonas
2008-11-30 at 13:04
Įdomu tai, kad ji dabar mokosi svetur, o jos vyras ją aplankė. Buvo ji parvažiavusi į Lietuvą, tai ėjo būtent namo, ne pas tėvus. Buvom abiejų jų aplankyti. Panašu, kad šeima nesugriuvo. O dar sako, kad malda nepadeda!