Šventieji Petras ir Paulius
Ar jums pažįstamas jausmas, kai nori kažką svarbaus pasakyti, bet arba nesiryžti, arba negali tam skirti pakankamai laiko ir dėmesio? Tuomet visi kiti žodžiai kaip ir nublanksta – atrodytų, dėl jų neverta ir burnos aušinti.
Taip atsitiko ir man. Štai kodėl blogas kurį laiką tylėjo.
Draugai jau senokai žino, o ir ne taip gerai pažįstantis mane skaitytojas galėjo nuspėti, kad krypstu katalikų link. Pagaliau šis žingsnis žengtas. Tiesa, tai įvyko jau senokai – per pastarąsias Sekmines kartu su žmona jau buvom katalikai (vėl, nes buvom tiek krikštyti, tiek užaugom su katalikais). Liepos 6 d. pakrikštijom ir savo sūnų.
Be abejonės, kai kuriems iš jūsų labai maga sužinoti, kodėl anksčiau tarnavęs pastoriumi protestantų bažnyčioje dabar štai atsisukau į Romą. Klausimas suprantamas. Vienok, į jį atsakyti ne taip paprasta – tam reikia vietos ir laiko. Paprasčiausia būtų su mumis pasikalbėti, bet net ir mažam vaikui aišku, kad ne visiems tai įmanoma.
Todėl nusprendžiau pateikti jums keletą įrašų, kuriuose paaiškinsiu šį sprendimą. Tuos skaitytojus, kurie prenumeruoja mano blogo RSS srautą dėl informacijos apie kompiuterius, iš kart įspėju, kad seks keletas tokių įrašų, bet atsisakyti prenumeratos neverta (na, žinoma, jums spręsti), nes vėliau bus visko. Na, o tuos, kuriems ši tema įdomi, kviečiu skaityti toliau. Read the rest of this entry »
