Simonas Kiela

Nors Nerijaus Čepulio knygose Pradžioje buvo Žodis bei Ir Žodis buvo Dievui dažnai randu metodikos, kaip, iš esmės, nereikėtų skaityti Šventojo Rašto, jos pilnos nuostabių įžvalgų. Štai kad ir autoriaus pamąstymai apie tai, kas yra tikėjimas. Labai taiklu:

[…] Graikų mąstyme, kuris priimtiniausias ir mums, šiandienos europiečiams, tikėjimas esti tarp visiško nežinojimo ir aiškaus žinojimo. Tarkime, aš nematau, kas yra man už nugaros, bet jūs sakote, kad ten yra durys. Jeigu negaliu pasukti galvos, man belieka patikėti arba ne. Dažnai tikėjimą Dievu laikome tam tikra hipoteze, kurios negalima įrodyti, todėl lkea tik patikėti arba ne. Vadinasi, tokiu atveju tikėjimas būtų tam tikra proto nuostata šios hipotezės atžvilgiu. Yra sakoma: „Tikiu, kad yra Dievas“. Tuo tarpu Biblijoje tikėjimas yra visiškai kas kita.* Tikėjimas čia yra viso žmogaus (ne tik proto) laikysena, o ypač jo jausminė būsena. Tai tam tikras gyvenimo būdas, kuriam nusakyti labiau tiktų ne tikėjimo, bet pasitikėjimo sąvoka. Toks pasitikėjimas nėra kažkas mažiau nei žinojimas ir neprieštarauja žinojimui ar patirčiai. Toks pasitikėjimas kyla iš patirties ir galiausiai viršija patirtį. Čia tiktų artimo draugo, motinos, tėvo pavyzdys. Patirtis, drauge praleistas laikas, išbandymai leidžia pajusti pasitikėjimą kitu asmeniu ir ištikimybę jam. Tačiau ateities nenumatomumas vis tik reikalauja kasdien tam žmogui suteikti naują „kreditą“, vis iš naujo imti ir pasitikėti juo. Ištikimybė draugui dažnai pareikalauja ištvermės.

Paklausykime, kaip tai išsako evangelistas Jonas, kuris nors ir rašo graikiškai, bet mąsto žydiškai. Prisimenate sceną, kai Marija Magdalietė pranešė mokiniams, jog Jėzus prisikėlė? Du mokiniai bėga prie kapo, kad įsitikintų, jog Jėzus yra prisikėlęs. Vienam iš jų priėjus ir pažvelgus į kapavietės vidų, yra sakoma: „Jis pamatė ir įtikėjo“ (Jn 20,8). Koks absurdas! –- sakytų graikas. Kam tikėti, jei jau pamatei? Arba esu matęs ir patyręs, arba ne. Arba žinau, arba nežinau. Jeigu nežinau, –– tada galiu bent tikėti kokiu nors pagrindu. Bet jei jau pamačiau? … Ką mums sako hebrajiškas žodis emuna ir iš jo kilęs amen? Amen reiškia taip po to, kai esi išgyvenęs Dievo veikimą savo gyvenime, esi patyręs ir pasijutęs išgelbėtu. Šis žodis reiškia taip bet po patirties! Jis reiškia, kad aš tau sakau taip todėl, kad mes kartu gyvenome, valgėme, kovojome, mylėjome. Tu esi mano gyvenimo ir net skausmų dalis. Aš tikiu tavim ir tikiu į tave, tai yra esu atsakingas prieš ir už tave, noriu aukotis, jei prireiks, dėl tavęs. Tikėjimas prasideda nuo asmeninio susitikimo, susipažinimo ir meilės […].

Nerijus Čepulis, Ir Žodis buvo Dievui, Kaunas, 2007 (226-227 psl.).