Mano šuniukui buvo paralyžiavę visą galą. Rimtai. Kai vieną vakarą parėjau namo, jis norėjo su manim pasisveikinti, bet vietoje to, kad šokinėtų ant užpakalinių kojų, tik ėmė cypti. Kitą dieną nuvežiau jį pas veterinarą. Suleido vaistų ir džiaugėsi, kad vis dar stovi ant kojų.
Kitą dieną taip smagu nebebuvo. Jau nebestovėjo. Nei sugebėjo pats išsituštint, nei nusilengvint. Žodžiu, buvo paralyžiavę.
Ačiū Dievui, šiandien jau vėl stojasi. Dar ne visiškai puikiai valdo užpakalinę dalį, bet jau vilties yra. Šeriu vaistais (kad aš žinočiau, kokiais). Ryt jau turėtų būti normaliai. Kol kas šlapinasi tik kaip „ablivalkė“ – kai paspaudi jam pilvą (veterinaras patarė). Na, bet vilties jau yra.
petre
2008-04-20 at 21:21
Oi kaip gaila sunelio. Atsimenu mano katineliui irgi buvo taip, bet jau padet neisejo, labai gaila. O suneliui linkiu greiciau pasveikt, ir toliau sekmingai griauzt seimininku baldus
Mantas
2008-04-20 at 21:55
Vargšas
Bet gerai, kad sveiksta.
Karolis [Pocius.lt]
2008-04-20 at 22:24
O tai nuo ko čia jį vargšą taip?
+ simonas
2008-04-20 at 22:29
Ogi bala jį žino. Gal davėsi per daug kai mūsų nebuvo namie ir nygstelėjo, ar ką. Veterinaras sakė, kad čia toks įprastas taksų gliukas. Vamzdžiai jie, tai stuburas ir kenčia.
Andrius Kleiva
2008-04-27 at 15:59
Vargšiukas. Linkėjimai jam nuo manęs
+ simonas
2008-04-27 at 16:34
Ačiū, linkėjimus perdaviau.
Beje, jis jau vėl visiškai sveikas. Laksto. Žodžiu, gerai jau viskas.
bananoidas
2008-04-28 at 23:18
Džiugu, kad pasveiko
Kęstutis
2008-08-08 at 22:55
Prie ko čia folkloro tag’as?
+ simonas
2008-08-09 at 01:06
Kęstutis>
Geras pastebėjimas. Pataisyta.