Kai šiandien važiavom namo, išgirdom, kad mirė Vytautas Kernagis. Keista, kad operatyvioji blogosfera (bent jau mano prenumeruojamos RSS) su labai retomis išimtimis apie tai tyli. Gal dar nespėjo sureaguoti, nes proga reikalauja reaguoti rimtai.
Mes šiandien visą dieną klausomės Vytauto dainų. Tikrai Respect iš didžiosios raidės šitam žmogui. Vakare žiūrėsim „Maža išpažintis“ (1971), kur jis vaidino.
Mirtis vėl iššiepusi blizgina dantimis, bet ateis laikas, kai tie dantys bus išmušti, kai mirties nebeliks.
Foto iš delfi.lt
Arvydas
2008-03-15 at 19:14
O ką čia, kolega, ir pridursi? Didelė netektis, bet apie ją bus iškalbėta pakankamai per įprastą media. Kažkodėl tai, mano manymu, mirtis nėra labai populiari tema tarp blogerių.
+ simonas
2008-03-15 at 19:43
Žiūri žmona kaip jis dainuoja „Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios“ ir verkia. :”-(
Gytis
2008-03-15 at 20:32
LRT kas mėnesį rengia laidą „In memoriam“…Graudu
petre
2008-03-15 at 22:24
Tikrai zmogus vertas pagarbos. Nidoj net ant zvaigzdziu tako kur jo ranka ispausta uzdegtos zvakes ir padetos geles.
+ simonas
2008-03-15 at 22:31
petre > būtų smagu, jei nufotografuotum tas žvakeles ir publikuotum kur nors internete. juk ne kasdien tokį vaizdą pamatysi.
petre
2008-03-15 at 22:46
Taip nuotraukas padariau tik kur jas imest kad visi galetu pamatyt?
+ simonas
2008-03-15 at 22:49
Jau parašiau asmeniškai petrei.
petre
2008-03-15 at 22:59
http://manopasaulis-angelina.blogspot.com/ Cia galit paziuret kaip Nida atsisveikina su maestro.