Simonas Kiela

Šiandien, apverkdamas senas MC kasetes nusprendžiau kiek paklausyti jose įrašytos muzikos. Ausį patraukė The Cure. Net negalvojau, kad užlies tokie brangūs prisiminimai. Kažkada su šia grupe mane supažindino toks bendrakursis Šalaviejus (aha, tas, kur Lazdynuose gyveno, o po to, kiek žinau, tapo lakūnu ir skraidė kažkur Pakistane). Jis buvo alternatyviosios muzikos gerbėjas, tai užrodė ir The Cure. Taip smagiai klausiausi Hanging Garden dainos (na, epitetas smagiai čia gal ir netinka), kad panorau ir su jumis pasidalinti šiais šiltais psichodeliniais prisiminimais (koncertinis klipas įrašo pabaigoje).

Šiek tiek pasiskaičiau apie pačią grupę ir sužinojau, kad ji nemažai kaitaliojo stilius, nors šiaip savo braižą išlaikė – logiška ir nuoseklu. Pradžioje grojo post-punk ir New Wave, metamorfavo į gothic rock, o po to, kai ją jau reikėjo šiek tiek gaivinti (kokios tiesioginės paralelės su kai kuriomis blogosferos tendencijomis), Robertas Smithas savo kuriamą muziką pasaldino popso akordais vis tik išlaikydamas savo kūrybinį įvaizdį.

Vienaip ar kitaip, mėgautis ar kritikuoti jų poeziją, pasileisti į aistrų ir psichodelinių regėjimų pasaulį ar jam priešintis – kiekvieno pasirinkimas. Na, o man ši daina vis tiek kelia brangius prisiminimus. The Hanging Garden. Tiesa, čia įdėsiu ne meninį, o koncertinį klipą. Man įdomiau įsivaizduoti tai, apie ką jie dainuoja, nei žiūrėti – gražiau atrodo.