RSS
 

Archive for Lapkritis, 2007

Mokomės groti

22 Lap

Simonas su lumzdeliuToliau mokausi groti. Kaip jau minėjau, mano medinis lumzdelis man labiau patinka, nei airiškas skardinis Generation. Tiesa, medinuko problema ta, kad jis ne labai dera grojant su kitais instrumentais – tonacija neatitinka. Taigi, nors ir gražus, jis tinka tik mokytis (arba visus kitus instrumentus reikėtų derinti pagal jį – neapsimoka).

Šiandien kunigėlis pamokė groti dainą Roddy McCorley. Ta proga vakar ir šiandien mokiausi, kaip savo MACu susukti filmuką. Prašom piktai nevertinti, nes čia aš tik mokausi (tiek groti, tiek filmukus sukti).

 
10 Comments

Posted in folkloras, kultūra, muzika, senovinė ateitis

 

Melomanas #2 – Pievos

20 Lap

Pievos – Mėnuli baltasIš tiesų, tai čia – bene paskutinis atradimas. Grupės Pievos albumas „Mėnuli baltas“ sulieja senovinį folklorą su melodingais, o kartais ir koviniais akordais. Tuo pat metu šie poetai išlieka autentiški, nesivaiko šių dienų mados, kad „metalistas“ rokeris = pagonis (ypač tie, kurie folką reinterpretuoja). Iš kart parašiau „metalistas“, nes yra ten kelios tokios kietesnės dainos, bet šiaip tai folk-rokas. Štai kokį gražų vienos dainos tekstą atradau:

O Dieve, Viešpatie aukščiausias,
Pabūk dabar su manimi.
Priimk mintis pačias aitriausias
Tarytum auką.
Žvaigždžių ir vėjų stebimi,
Mes klaidžiojam tarp sienų,
Kur nuodėmės
Ir gailestis už jas.
Ganyk, kol lemta, mano sielą.
Pažemink ar nubausk mane,
Jei, į puikybę pasikėlęs,
Aš Tave pamirščiau…

Teisybė, čia gal daug ką galima įskaityti, tačiau mintys apie įkalinančią nuodėmę, frazė „ganyk, kol lemta, mano sielą“ veda krikščioniška linkme. Taip pat nuvainikuojama paika didybė.

Daugiau apie šį albumą galite rasti Dangaus ir pačios grupės svetainėse. Tiesa, į oficialiąją dar nedaug sudėta. Na, o keletos dainų (bent jau kol kas) pasiklausyti galite čia čia.

 
3 Comments

Posted in folkloras, kultūra, muzika, senovinė ateitis, Teologija

 

Airiškas lumzdelis – tin whistle

20 Lap

Tai va, kas mane pažįsta, žino, kad turiu nemažai instrumentų. Pavardinkim: armonikos (dvi, bet abi iš G), akordeonas, gitaros (dvi), lumzdeliai (beveik C, G), airiški lumzdeliai (C ir D), diatoninė birbynė (jaučiu, kad D – nepamenu, nes mažai groju ja), sekminių ragelis, kanklės (vienos mano, aukštaitiškos [visada maniau, kad čia aukštaitiškos, bet Virbo svetainėj jos tuoj po suvalkietiškų; žodžiu, tos devynstygės dešimtstygės, mhm] – Virbašiaus gamintos, o kitos etnokultūros centro, klaipėdietiškos, žuvies formos, gamino kažkas čia Klaipėdoj).

Groju viskuo po truputį, bet niekuo labai gerai. Gitara saviausia. Po to dar kanklėm (ne, ne tos „būrinės“ kaip kad per Dainų šventę būna – etnografinės, tikros!) išeina pabrazdinti Veličkos (Eirimą iš Atalyjos pažįstu asmeniškai) leidinuke surinktas dainas. Ne baisiai profesionaliai, bet galima „užskaityti“ (žinau, žinau – įskaita, įskaityti). :-) Lumzdžiais šiek tiek, bet jau nebeįskaitau. Armonika dar mokykloj pirmą kartą ėmiau į rankas, bet po to bene dešimt metų nieko su ja nedariau.

Na, o vakar besiklausydamas airių YouTube, netyčia užtikau tokį jezuitą, kuris moko groti airišku lumzdeliu (gal kas žinot, ar čia toks oficialus to instrumento pavadinimas?). Read the rest of this entry »

 
17 Comments

Posted in folkloras, kultūra, senovinė ateitis

 
« Older Entries
Newer Entries »