Nespėjau viso video pažiūrėk, bet galiu pasakyt štai ką: tokią žinią jau teko ne kartą girdėt, bet realiai yra tik pavieniai asmenys, kurie kažką daro. Net tie patys pastoriai paprastumo dėlei „domestikeitina“ tą Jėzų.
Karoli, teisybę sakai. ST pranašų taip pat nedaug kas teklausė, bet nepaisant to būtent ši tauta, Izraelis, pasauliui dovanoja Atpirkėją. Šiandien Šv. Rašto skaitiniuose psalmės atliepinys taip pat kalba apie Dievo meilę ir atlaidumą. Tai neleidžia nurašyti Bažnyčios, bet suprasti, kad ji nuolat serga, yra būtina. Tik ką aš ir tu darome, kad būtume a part of a solution rather then a part of a problem, kaip sako Brajanas (Brian McLaren)?
Šiek tiek susimąstyti verčia jo teiginys, kad krikščionys, žydai ir musulmonai tiki tą patį Dievą. Iš vienos pusės tai – tiesa, tačiau iš kitos pusės, jei palyginsime, kuo tikime, kaip tą Dievą suprasime, ar nebūtų daugybės skirtumų? Kad ir tas musulmonų supratimas, kad mirti džichado (švento karto) metu už Alachą garantuoja dausas… Jėzus mokė mylėti priešus, bet net ir daugelis krikščionių dažnai rinktųsi islamiškąjį mokymą jį prisijaukindami. Tai iliustruoja ir viena labai įdomaus menininko Derek Webb daina A New Law. Tik svarbu, kad tas sarkazmas ir skepticizmas nepaimtų viršaus, nes jis paraližuoja, o tada tapti sprendimo dalimi vilties jau nebėr.
O mano supratimas toks, kad ten kur žmonės, ten ir problemos Ir dar viskas komplikuočiau, kai bažnyčia tampa institucija (bent jau aš taip matau). Esu įsitikinus, kad viskas buvo kitaip, kai pirmieji krikščionys rinkdavosi namuose. O po to galim jau NT skaityt, kas ten dėjosi, kai pradėjo kurtis bažnyčia, kaip organizacija ))
Bet tikrai gera stengtis! Tik gal nereikia turėti per daug vilčių kitiems žmonėms, nes aš pati negaliu savim per daug pasitikėti.
Čia mano toks požiūris…
Dalyte, kaip tu susieji tai, kas turi pasikeisti (kaip manai, kas?) ir organizacines struktūras? Tu manai, kad organizuotumas (organizacija) ir yra problemos šaknis? Kaip tu tai pritaikytum Lietuvos krikščionių studentų bendrijos (LKSB) atveju?
Aš nesakau, kad pati organizacija savaime yra problema, bet jos sureikšminimas. Gyva struktūra tik padeda, tačiau, kai ji (pati struktūra) paima viršų, antroje vietoje lieka gyvybė. Nežinau, ar aiškiai dėstau mintis
Dažnai tam tikri vaidmeny bažnyčioje kaip organizacijoje yra sureikšminami (gal kartais net sudievinami), tada antgaliais tampa paprasti žmonės. Čia ir prasideda šališkumas, nejautrumas, dalyvavimas kitų žmonių gyvenimuose…
OK, suprantu, bet ką tuomet Brajanas įvardija „problema“? Perklausyk dar kartą. Jis kalba apie pasaulio problemą, kur krikščionybė dažnai prisideda prie problemos kūrimo, o ne jos sprendimo. Taigi, kur problema? Čia jau kur kas toliau organizacinių struktūrų sureikšminimo…
Bet taip ir prisidedi prie tos problemos. Juk pasaulyje ir yra sureikšminamos institucijos. Nors sutinku, kad jis kalba žymiai plačiau…
Bažnyčia ta vieta, kurioje turėtume kalbėti apie pasaulio problemas, bet atrodo, kad mes spėjama tik kalbėt apie save Tai čia vat gaunasi paradoksas – Kristus mokė eiti į kitą, o mes einame į save! Jei kas ateina pakviestas į bažnyčią, tai čia būna tokia naujiena. O juk mes patys turėtume eiti į pasaulį ir reaguoti bei veikti jame.
~Karolis
2007-10-10 at 08:03
Nespėjau viso video pažiūrėk, bet galiu pasakyt štai ką: tokią žinią jau teko ne kartą girdėt, bet realiai yra tik pavieniai asmenys, kurie kažką daro. Net tie patys pastoriai paprastumo dėlei „domestikeitina“ tą Jėzų.
Va…
+ simonas
2007-10-10 at 09:05
Karoli, teisybę sakai. ST pranašų taip pat nedaug kas teklausė, bet nepaisant to būtent ši tauta, Izraelis, pasauliui dovanoja Atpirkėją. Šiandien Šv. Rašto skaitiniuose psalmės atliepinys taip pat kalba apie Dievo meilę ir atlaidumą. Tai neleidžia nurašyti Bažnyčios, bet suprasti, kad ji nuolat serga, yra būtina. Tik ką aš ir tu darome, kad būtume a part of a solution rather then a part of a problem, kaip sako Brajanas (Brian McLaren)?
Šiek tiek susimąstyti verčia jo teiginys, kad krikščionys, žydai ir musulmonai tiki tą patį Dievą. Iš vienos pusės tai – tiesa, tačiau iš kitos pusės, jei palyginsime, kuo tikime, kaip tą Dievą suprasime, ar nebūtų daugybės skirtumų? Kad ir tas musulmonų supratimas, kad mirti džichado (švento karto) metu už Alachą garantuoja dausas… Jėzus mokė mylėti priešus, bet net ir daugelis krikščionių dažnai rinktųsi islamiškąjį mokymą jį prisijaukindami. Tai iliustruoja ir viena labai įdomaus menininko Derek Webb daina A New Law. Tik svarbu, kad tas sarkazmas ir skepticizmas nepaimtų viršaus, nes jis paraližuoja, o tada tapti sprendimo dalimi vilties jau nebėr.
Dalyte
2007-10-10 at 09:48
O mano supratimas toks, kad ten kur žmonės, ten ir problemos
Ir dar viskas komplikuočiau, kai bažnyčia tampa institucija (bent jau aš taip matau). Esu įsitikinus, kad viskas buvo kitaip, kai pirmieji krikščionys rinkdavosi namuose. O po to galim jau NT skaityt, kas ten dėjosi, kai pradėjo kurtis bažnyčia, kaip organizacija 
))
Bet tikrai gera stengtis! Tik gal nereikia turėti per daug vilčių kitiems žmonėms, nes aš pati negaliu savim per daug pasitikėti.
Čia mano toks požiūris…
+ simonas
2007-10-10 at 10:11
Dalyte, kaip tu susieji tai, kas turi pasikeisti (kaip manai, kas?) ir organizacines struktūras? Tu manai, kad organizuotumas (organizacija) ir yra problemos šaknis? Kaip tu tai pritaikytum Lietuvos krikščionių studentų bendrijos (LKSB) atveju?
Dalyte
2007-10-10 at 10:40
Aš nesakau, kad pati organizacija savaime yra problema, bet jos sureikšminimas. Gyva struktūra tik padeda, tačiau, kai ji (pati struktūra) paima viršų, antroje vietoje lieka gyvybė. Nežinau, ar aiškiai dėstau mintis
Dažnai tam tikri vaidmeny bažnyčioje kaip organizacijoje yra sureikšminami (gal kartais net sudievinami), tada antgaliais tampa paprasti žmonės. Čia ir prasideda šališkumas, nejautrumas, dalyvavimas kitų žmonių gyvenimuose…
+ simonas
2007-10-10 at 10:45
OK, suprantu, bet ką tuomet Brajanas įvardija „problema“? Perklausyk dar kartą. Jis kalba apie pasaulio problemą, kur krikščionybė dažnai prisideda prie problemos kūrimo, o ne jos sprendimo. Taigi, kur problema? Čia jau kur kas toliau organizacinių struktūrų sureikšminimo…
Dalyte
2007-10-10 at 10:52
Bet taip ir prisidedi prie tos problemos. Juk pasaulyje ir yra sureikšminamos institucijos. Nors sutinku, kad jis kalba žymiai plačiau…
Tai čia vat gaunasi paradoksas – Kristus mokė eiti į kitą, o mes einame į save! Jei kas ateina pakviestas į bažnyčią, tai čia būna tokia naujiena. O juk mes patys turėtume eiti į pasaulį ir reaguoti bei veikti jame.
Bažnyčia ta vieta, kurioje turėtume kalbėti apie pasaulio problemas, bet atrodo, kad mes spėjama tik kalbėt apie save