Karlas Rahneris apie „postus“
2007-10-24 Gyvenimas kartu, Išmintis, Senovinė ateitis, Teologija, Vertimai
Mano draugas Alan Creech šiandien pacitavo gerą mintį iš katalikų teologo ir kunigo Karlo Rahnerio knygos Encounters with Silence (liet. Susitikimai su tyla).
Leisk bent karta, laisvės ir teisumo Dieve, laisvai išreikšti, kas dedasi mano širdy tomis niurnėjimo ir niurzgėjimo akimirkomis, nes galų gale, juk tu šiuos dalykus priimi maloniai. Viešpatie, senojo įstatymo atsikratei, „kurio nei mūsų protėviai, nei mes patys negalėjome panešti“ (Apd 15,10). Tačiau tuo pat metu šiame pasaulyje paskyrei valdžios žmones – pasauliečius, bet dar svarbiau, dvasininkus. Ir kartais atrodo, kad jie ėmėsi kruopščiai užtaisinėti skyles, kurias tavo laisvės Dvasia per Sekminių audrą išmušė įstatymo sienose.
Norėdamas šlovinti tave brevioriuje surašytais „psalmių, himnų bei dvasinių giesmių žodžiais“ bei giedoti ir šlovinti tave savo širdyje (Ef 5,19), turiu rasti žemėlapį, nuorodų sąrašą, kasmet širdin įspaustą vis kitaip – štai kaip sudėtinga šlovinti Dievą.
Mano Dieve, pasigailėk mūsų – vargšų, siaurai mąstančių, nuodėmingų kvailių – mūsų, iš kurių susideda tavo kūnas, tavo Bažnyčia.
Tikrai stipriais žodžiais kalba katalikų kunigas ir teologas. Vėliau jis dar rašė apie tai, kad nenori būti vien bambeklis – lyg norėtų šių „postus užimančių“ žmonių, kaip jis pats juos vadino, atsikratyti. Tačiau nenorėjo ir viso to praleisti nemačiomis. Jis klaidas siekė taisyti. Tikrai, respect tokiam teologui!
Kur gyvenu
2007-10-20 Kasdienybė, Suaugusiųjų žaidimai
Vienastoks ėmė ir parodė, kur gyvena (Google Earth pagalba). Komentatoriai perspėjo, kad dabar jo laiptinėje gali tykoti plėšikai, pasiruošę padaryti bet ką, kad tik iš vargšelio išspaustų visus jiems reikalingus ir nereikalingus slaptažodžius. Truputį baisu, bet gal kaip nors praslysiu neužgautas. Tiesą sakant, tokie įrašai yra vizualinės pauzės (palyginti su em… na… hm… verbalinėmis) – kai ne labai turi ką pasakyti. Na, čia aš apie save. Tiesa, šiandien eisiu į vestuves, bet ką čia daug apie tai parašysi?
Akciją-atrakciją pradėjo, kaip supratau, žmogus, turintis ką pasakyti.
Kaip snaigės atrodo pro mikroskopą?
2007-10-18 Fotografija, Suaugusiųjų žaidimai
Yra ir daugiau nuostabių vaizdelių. Kai kurie primena graikiškų kolonų griuvėsius… (Via maZm)
Geri pastebėjimai apie krikščionybę
2007-10-10 Gera naujiena, Kultūra, Misija, Teologija
Domesticated Jesus
2007-10-09 Gyvenimas kartu, Kultūra, Teologija
Free Burma!
2007-10-04 Gyvenimas kartu, Misija, Teologija
Šiuo įrašu prisijungiu prie solidarumo akcijos – Birmos (Mianmaro) taikios revoliucijos išsivadavimui iš totalitarinio režimo (daugiau angliškai ir lietuviškai).
Žymos: Free Burma
Pasikalbėjau ir pasidariau
2007-10-03 Gyvenimas kartu, Senovinė ateitis, Teologija
Du dalykai. Pirma, vienas vakarykštis pokalbis. Antra, vienas pirkinys, vienas radinys, vienas dvasinis aspektas ir vienas… na, kaip čia… meninis dalykas. Šie dalykai kažkiek yra tarpusavyje susiję. 
Taigi, pirmasis dalykas, kuris tiek mane, tiek žmonelę vakar labai nudžiugino, tai pokalbis su mūsų sūnum. Čia jis pastaruoju metu įniko žiūrėti pirmus du Žiedų valdovo trilogijos filmus (prieš tai buvo įnikęs vakarais skaityti Hobitą). Trečias (ypač pradžia, kur rodo priešistorę, kaip Žiedas per Smygolą/Golumą pasiekė Bilbą ir Frodo) jam vis dar per daug baisus – pats nenori žiūrėti.
Žemiau gali pasitaikyti spoilerių, t.y. galiu išduoti, kas vyksta filme – jei nematėt, gal norėsit pirma pamatyti filmą ir tik po to sugrįžti paskaityti mano pamąstymų.
Važiuojant iš darželio Vakaris užklausė: „Ar yra du Golumai?“ Jis turėjo omeny lyg du besigrumiančius asmenis – gerą ir blogą. Pamenat, kaip Golumas vienu metu buvo labai pasikeitęs į gerą, vadino save Smygolu (toks buvo jo vardas prieš vergystę Žiedui)? Sūnui buvo įdomu, kaip Golumas tapo tokiu. Kalbėjomės apie tai, kaip žmonės pasiduodami kažkokiam labai stipriam norui visą gyvenimą sudeda į tą norą, lyg atiduoda jį į to noro rankas. Tai – savotiška vergystė. Golumas labai norėjo turėti Žiedą. Ne labai susimąstęs nužudė dėl jo geriausią savo draugą. Matydamas savo blogį jis manė, kad ir niekas kitas taip pat nėra vertas pasitikėjimo. Taip paslaptis jį nuvedė į olas, tolyn nuo kitų. Taip neliko nė vieno draugo, tik jis pats, mano mieliaussssssiasssss… Kai renkamės kad ir nedaug žengti į tamsos pusę, atiduodame dalį savo laisvės, leidžiamės į vergovę…
Čia nereikėjo moralizuoti, nereikėjo pamokslauti. Kalbėjomės apie pasaką, apie istoriją, bet oi kokią tikrovišką. Viskas vyko taip laiku, juk Vakaris vos prieš porą dienų darželyje pasiėmė kažkieno Yu-Gi-Oh! kortas. Pokalbio pabaigoje jis pats pasakė, kad nenori tapti toks, kaip Golumas, nors tiesiogiai apie Vakarį visiškai nekalbėjom. Tai va, pasidžiaugiau pirmuoju dalyku.
Antras dalykas prasidėjo dar sekmadienį, o vakar vakare įgavo šiokį tokį pavidalą. Sekmadienį buvo labai gražu. Oras, palyginti, šiltas, žemė sausa – paskutinės bobų vasaros dienos. Ilgai galvoti nereikėjo. Jūratė norėjo pasirinkti nukritusių klevo lapų, o aš grynu oru pakvėpuoti. Ta proga išsitraukėm dviračius ir visi trys nuvažiavom į miesto Skulptūrų parką.
Ten man gimė idėja. Vis neturėjau progos užsukti į parke esančią stačiatikių cerkvukę. Kadangi ilgai ten būti nesiruošiau, tai nieko per daug negalvojęs taip ir padariau. Užsukau pasižiūrėti ikonų ir pauostyti smilkalų kvapo. Man jis labai patinka. Tada toptelėjo mintis – o kodėl nepaklausus, gal jie tuos smilkalus parduoda? Iš pradžių nežinojau, kaip rusiškai paklausti, tai paklausiau lietuviškai. Pasirodo, vadinasi ладан. Gaminami ne iš gintaro dulkių (kiek žinau, Lietuvos katalikai tokius smilkalus naudoja), o iš sakų primaišant aromato. Nusipirkau mažą dėžutę Византия. Paaiškino, kad tai šventinti smilkalai, ir kad reikėtų juos tam ir naudoti. Kitaip ir negalvojau.
Taigi, turėjau smilkalų, keletą jau seniau nusipirktų nedidelių ikonų. Reikėjo tik smilkytuvo. Pasidariau iš arbatinės žvakės aliumininio indelio, o pagrindui pajūry radau du gražius plokščius akmenis.
Oi, žiūriu, kad labai jau ilgas įrašas gavosi, tai apie smilkalų ir ikonų reikšmę gal kitą kart. Dabar tik pora nuotraukų (ir nuoroda į albumą) pasidalinsiu.
Iš albumo Altorėlis
Birmoje nužudyti taikūs budistų vienuoliai
2007-10-01 Gyvenimas kartu, Misija, Teologija
Spalio 4 d. daugelis pasaulio blogerių žada paremti solidarumo akciją – Birmos (Mianmaro) taikios revoliucijos išsivadavimui iš totalitarinio režimo (daugiau angliškai ir lietuviškai). Dalyvausiu ir aš. Jei norite sudalyvauti, čia parašyta kaip tai padaryti. Jei ką, palikite ir komentarą.
Kalbėk už tą, kuris pats už save negali kalbėti, ir dėl skurdžiaus teisių (Pat 31,8, Biblija.lt).
ATNAUJINTA: Apie tai dar rašė ir Churchill.lt.
