Spec simboliai lietuviškoje klaviatūroje
2007-05-08 PC, Suaugusiųjų žaidimai
Kadangi sėdėdamas prie savo PC naudoju „skaičiukinę“ lietuvišką klaviatūrą, tokius simbolius, kaip @ ir ! vis rinkdavau naudodamas spec Windowsinį kodą:
- @ – Alt+64 (arba Alt+064)
- ! – Alt+33 (arba Alt+033)
Nugi pamačiau, kad be reikalo nervyjaus. Šiuos simbolius galima surinkti kur kas paprasčiau – pasinaudoti dešiniuoju Alt klavišu (AltGr).
- @ – AltGr+Shift+2
- ! – AltGr+Shift+1
Tik va ir toliau nežinau, kaip rinkti dar keletą simbolių:
- Lietuviškas kabutes „ (Alt+0321) “ (Alt+0147)
- Brūkšnį (En-dash) – (Alt+0150)
Jei žinot, palikit komentarą. Pereiti prie taip vadinamos „standartinės“ AŽERTY klaviatūros neturiu jokio noro, tai ir nesiūlykit. 
Beje, panašia tema visai neseniai rašė Rimas Kudelis.
Metodistas?
2007-05-08 Gyvenimas kartu, Teologija
Kaip daug sužinai apie save darydamas visokius testus. Štai vieną tokį teologinį pavariau ir sužinojau, kad mano pozicijos labiausiai atitinka metodistų pažiūras. Kažkaip tuo abejoju. Maniau, kad kur kas daugiau dėmesio skirčiau Kylančiai Bažnyčiai, katalikų mokymui bei evangeliškai reformacijai, o va kas gavosi…
Esate Veslio tradicijos evangelikas. Tikite, kad Dievo malonė įgalina jus juo tikėti, nors pats esate visiškai sugadintas nuodėmės. Šventosios Dvasios dovana įtikina jus, kad esate išgelbėtas ir padeda gyventi bei klausyti Dievo, kam jis ir yra mus pašaukęs. Jus smarkiai įtakoja Džonas Veslis (John Wesley) ir metodizmas.
Evangeliškas šventumas, Veslio tradicija
86% Neoortodoksija
71% Kylanti Bažnyčia, postmodernizmas
68% Romos Katalikybė
64% Evangeliška reformacija
46% Klasikinis liberalizmas
39% Fundamentalizmas
36% Modernusis liberalizmas
32% Charizminė, sekmininkiška tradicija
29%
Sveikinu!
2007-05-06 Gyvenimas kartu, Kultūra
Mama, tu ta pradžia, kuri man davė širdį,
Tu ją savy nešiojaisi ilgai.
Tu ta šviesa, kuri mane sušildė
Kai pirmą mano šypsnį pamatei.
Sveikinu tave, Mamyte, tavo dienos proga!
Išgelbėjimas/išganymas – susiaurėjusi teologija
2007-05-04 Gera naujiena, Senovinė ateitis, Teologija
Be didelių atsiprašymų rašysiu teologine tema. Tiems, kuriems kada nors teko išgirsti žodį „išgelbėjimas“, tai gali pasirodyti įdomu. Kalba eina apie tradicinę evangelišką (o kartais ir katalikišką, vadinasi, Vakarų Bažnyčios teologiją) šiuo klausimu.
Paprastai dėstoma taip:
- Žmogus nusidėjo (arba, apskritai, gimė nuodėmingas), todėl jam reikia pagalbos, nes pats išsigelbėti jis negali.
- Dievas Tėvas siunčia Sūnų, kad tas sumokėtų nuodėmės kainą savo mirtimi.
- Tėvas priima Sūnaus auką ir kiekvienam, kuris taip pat priima ją tikėjimu (sutinka, kad buvo nuodėmingas, o štai Sūnus, Jėzus Kristus, atpirko jį savo krauju – širdyje tiki ir lūpomis tai išpažįsta), dovanoja amžinąjį gyvenimą.
Be abejonės, yra dar keletas papildomų niuansų, tačiau esmė išlieka ta pati. Tai vadinama Evangelija (išvertus iš graikų kalbos, gerąja žinia).
Mano manymu, ir taip manyti (vėl) pradeda nemažai teologų, tokia teologija yra susiaurinta, ribota, nepakankamai plati, t.y. pamirštami kai kurie esminiai Evangelijos aspektai.
Kritikuotina būtų tai, kad ši išganymo teologija prasideda būtent nuo gimtosios nuodėmės, o ne nuo tobulos kūrinijos. Jei nėra geros pradžios, negali būti ir geros pabaigos. Turiu omeny tai, kad jei neatsižvelgiama į pirminį tobulą Dievo paveikslą (žmogų Dievas sukuria gerą, pagal savo paties, švento Dievo, paveikslą, įvaizdį, pavyzdį), kurį vėliau matome Kristuje ir kurio link esame kviečiami judėti, tuomet lieka vien teisinis išgelbėjimo aspektas – nuodėmės pasekmių nutrynimas, bet ne išgelbėjimas iš pačios nuodėmės. Biblijos istorija prasideda būtent nuo tobulo sukūrimo, o baigiasi tobulu atkūrimu. Nederėtų to pamiršti.
Tiems, kuriems įdomu apie tai pasikalbėti, galima šnekėtis komentaruose.
Naujasni įrašai »
