Be didelių atsiprašymų rašysiu teologine tema. Tiems, kuriems kada nors teko išgirsti žodį „išgelbėjimas“, tai gali pasirodyti įdomu. Kalba eina apie tradicinę evangelišką (o kartais ir katalikišką, vadinasi, Vakarų Bažnyčios teologiją) šiuo klausimu.
Paprastai dėstoma taip:
- Žmogus nusidėjo (arba, apskritai, gimė nuodėmingas), todėl jam reikia pagalbos, nes pats išsigelbėti jis negali.
- Dievas Tėvas siunčia Sūnų, kad tas sumokėtų nuodėmės kainą savo mirtimi.
- Tėvas priima Sūnaus auką ir kiekvienam, kuris taip pat priima ją tikėjimu (sutinka, kad buvo nuodėmingas, o štai Sūnus, Jėzus Kristus, atpirko jį savo krauju – širdyje tiki ir lūpomis tai išpažįsta), dovanoja amžinąjį gyvenimą.
Be abejonės, yra dar keletas papildomų niuansų, tačiau esmė išlieka ta pati. Tai vadinama Evangelija (išvertus iš graikų kalbos, gerąja žinia).
Mano manymu, ir taip manyti (vėl) pradeda nemažai teologų, tokia teologija yra susiaurinta, ribota, nepakankamai plati, t.y. pamirštami kai kurie esminiai Evangelijos aspektai.
Kritikuotina būtų tai, kad ši išganymo teologija prasideda būtent nuo gimtosios nuodėmės, o ne nuo tobulos kūrinijos. Jei nėra geros pradžios, negali būti ir geros pabaigos. Turiu omeny tai, kad jei neatsižvelgiama į pirminį tobulą Dievo paveikslą (žmogų Dievas sukuria gerą, pagal savo paties, švento Dievo, paveikslą, įvaizdį, pavyzdį), kurį vėliau matome Kristuje ir kurio link esame kviečiami judėti, tuomet lieka vien teisinis išgelbėjimo aspektas – nuodėmės pasekmių nutrynimas, bet ne išgelbėjimas iš pačios nuodėmės. Biblijos istorija prasideda būtent nuo tobulo sukūrimo, o baigiasi tobulu atkūrimu. Nederėtų to pamiršti.
Tiems, kuriems įdomu apie tai pasikalbėti, galima šnekėtis komentaruose.
vienastoks
2007-05-04 at 14:41
Manau tėvai, pirmą kartą paėmę į rankas ką tik gimusį savo kūdikį, pamatę, koks gražus jis pasitinka pasaulį, karštai pritartų išsakytoms mintims. Man kažkodėl atrodo, kad vėlesnė “totalinio nuodėmingumo” samprata susiklostė istoriškai bažnyčios kovose dėl išgyvenimo ir plėtros, ypač krikšto.
nežinau.lt » Įrašų archyvas » Blogorama #77
2007-05-04 at 17:58
[...] mane sudomino įrašas apie išgelbėjimą ir prigimtinę nuodėmę. Neišmanau teologijos, tai gal ir temą ne iki galo supratau, bet manau tapęs nepataisomai [...]
Joakimas
2007-05-04 at 21:48
Galima būtų ir pasiginčyti, bet kai teisingai rašai nėra prie ko kabinėtis
x
2007-05-04 at 23:06
Aplamai tai ziurint is teisines puses nera nei subjekto nei kaltes toj pradinej nuodemej.
Kodel privalau atsakyti uz tai kad mano tevai mylejosi?
Ta visa biblijos istorija kvepia piramides schema paremtu verslo planu.
Aušra
2007-05-05 at 09:50
nelabai pagaunu diskusijos kampo. Evangelija yra Naujasis testamentas, todėl ir pradedama ne nuo žmogaus sukūrimo, o nuo išgelbėjimo nuo nuodėmės. Kam Evangelijoj kartoti apie “pirminį tobulą Dievo paveikslą”, jei jis jau aprašytas senąjame Testamente?
tomas
2007-05-09 at 08:48
sveikas Simonai,
idomi tema, net susimasciau ))
pats irgi laikausi tos siauros teologijos, nes su tokia uzaugau,bet ne pries ir placiau paziuret)))
gal kiek ir siaurokas toks isganymo aiskinimas, bet ar galima cia dar ka pridet? Jei Dievas viska padare,o is manes tikimasi, kad patikesiu ir priimsiu.t.y. ne mano nuopelnas. Kokios dar cia imantrybes reik? …(samprotauju)…zodis sako, kad esame nauji kuriniai Jame, kas sena praejo,dabar viskas nauja..
ir dar.. ka turi omenyje sakydamas: lieka vien teisinis išgelbėjimo aspektas – nuodėmės pasekmių nutrynimas, bet ne išgelbėjimas iš pačios nuodėmės.
Kiek zinau senajame testamente gyvuliu kraujas padengdavo nuodemes, NT Dievo Sunaus aukos kraujas naikina jas.
+ simonas
2007-05-14 at 11:04
x, prie ko čia mylėjimasis ir gimtoji nuodėmė? Gal manai, kad dar ir „adomo obuolį“ Biblijoj rasi?
Aušra, tu gal Evangelijos pagal Joną nesi skaičiusi: „Pradžioje buvo Žodis“. Čia apie ką? O Pauliaus laiškų irgi (kur apie Kristų ir tobulą Dievo paveikslą bei „ką pradėjo, tą ir atbaigs“ ir t.t.).
tomai, ačiū už taktišką komentarą, nors ir nesutinki su mano nuomone.
Be teisinės kalbos dar yra išgelbėjimas iš nuodėmės, iš ligų (paskaityk psalmes ir apie paties Kristaus misiją, kur jis kalba Jono Krikštytojo mokiniams), nuo priešų (ST), nuo mirties (čia jau apie prisikėlimą). Na, o be to dar yra ir tai, apie ką rašiau Aušrai. Teisinė metafora yra, bet nereikėtų pamiršti, kad tai – ne vienintelis išgelbėjimo (išganymo) aspektas.