Simonas Kiela

Žodžiu, sistema tokia: perki naują dviratį ir toliau važinėjiesi senu. Taip taip, skamba kaip visiška nesąmonė, bet būna ir taip.

O viskas buvo taip. Na, kad jau atvažiavom į Vilnių, tai labai svarbu seneliams anūką parodyt. Paprastai mes apsistojam pas mano mamą, o žmonos tėvus nuvažiuojam aplankyti. Taip įvyko ir šį kartą. Tiesa, tik žmona atgal į Klaipėdą išvažiavo, nes jai pirmadieniais – ketvirtadieniais dirbti reikia LCC. Na, o mes su Vakariu likom. Man taigi tas pats, kur dirbti. Tiesa, kai dar reikia ir sūnų prižiūrėti, tai iš to darbo ne baisiai kas ir besigauna, bet nejaugi važinėsies pirmyn-atgal? O čia dar konferencija vakarais pasisuko. Tai va, likom ir aplankėm uošvius.

Na, o uošvis, kadangi jis toks geras žmogus, tai ir nusprendė padovanoti anūkui dviratį. 300 Lt. Apvažiavom keletą parduotuvių. Vienoj siūlė bulgarišką kažkokį už 314 ar panašiai. Jau galvojom pirkt, bet nusprendėm, kad gal dar reikia kitur apvažiuot. Nuvažiavom dar į vieną (ai, čia sąmoningai nerašau pavadinimų, nes neturiu noro nei reklamuot, nei antireklamuot – norėsit, pasiklausit) ir radom neblogą Baltik Vairas iš Minerva serijos už 449 Lt. Nuvažiavom dar į vieną, bet ten jau Mongusus pardavinėjo, tai kažkaip atšoko fantazija virš 600 Lt mokėti už vaikišką (20-tinį) mokėti. Sugrįžom ir nusigriovėm tą Minervą.

Matematika paprasta: u0švio 300 + mano 149 + mano 16 už naudotą šalmą = 465 Lt (arba man 165 Lt).

Nu va. Įdomus faktas: Vakaris ant dviejų ratų iki vakar dar nebuvo važiavęs – važinėjosi senuoju mažiuku su pagalbiniais ratukais. Laikas buvo jau pribrendęs nuimti tuos pagalbinius. Taip ir padarėm. Ir nuvažiavo. Iš kart. Pasirodo, darželyje kažkieno kito dviratuku porą kart be ratukų jau važiavęs buvo. Vienaip ar kitaip, esu patenkintas tėvas. Didžiuojuos sūnum!

Pabandę važiuoti mažuoju dviratuku be įprastos pagalbos, panorom pavažiuoti ir didžiuoju. Na, Vakaris šiek tiek nedrąsiai ant jo lipo ir vis sukosi žiūrėti, ar aš vis dar jį laikau. Realiai tiek aš jį ten ir belaikiau, bet kai tik jis pasižiūrėdavo atgal, vis vairas kažkaip į šoną sukosi.

Verdiktas: reikia įgauti pasitikėjimo važiuoti mažuoju (jau), o kitą savaitę jau važinės naujuoju. Taigi, pora telefonu darytų nuotraukyčių. Neturėjau po ranka normalesnio aparato.