Nebeturiu Tėvelio

2007-02-16 Kasdienybė

Nauja: Visiems nuoširdžiai norim padėkoti už maldas, už tai, kad buvot šalia, už pagalbą mums visiems ir paramą mamai. Laidotuvėse buvo be galo daug žmonių. Labai gražios buvo (bent jau mums). Dar kartą visiems „Dėkui“.

Tevelis - sudieJau daugelis jūsų žino, kad šiąnakt mirė mano Tėvelis. Prieš tai jam baisiai skaudėjo, mat sutrūkinėjo aortos (pagrindinė kraujagyslė, kuri maitina visą kūną krauju) vidiniai sluoksniai. Kraujas pateko po jais ir toliau plėšė audinius. Operacija truko net 7 valandas, o širdis buvo silpna.

Kad ir su mama nesame katalikai, Tėvelis save laikė nepraktikuojančiu kataliku, todėl nusprendėm kviesti kunigą, kad atliktų atsisveikinimo ir laidojimo apeigas. Telefonu kalbėjausi su pažįstamu pranciškonu, broliu kunigu Arūnu iš Bernardinų. Deja, sekmadienį jam niekaip nesigauna (tikrai nuoširdžiai kalbėjomės), todėl pasiūlė pasitarti su savo draugu, kunigu Vaidu iš Dievo Gailestingumo šventovės. Su juo ir sutarėme. Taigi, jei kas norėtumėte sudalyvauti paskutinėje Tėvelio kelionėje, prašome ateiti į mišias arba į šarvojimo salę Vilniuje, 2007.II.18.

Mišios sekmadienį, 12.00 val.
Dievo Gailestingumo šventovėje
Dominikonų g. 12 (priešais „Vilniaus vandenis“)

Išvykimas iš šarvojimo namų apie 13.30 val.
Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios šarvojimo salėje Viršuliškėse

Laidosime Karveliškių kapinėse.

Spėju, kad pašarvotas turėtų būti jau šeštadienį nuo kokios 15.00 val. Jei manote aplankyti šeštadienį, pasitikslinkite.

Tėveli, mums tavęs labai trūks…

Šis įrašas pateiktas 2007-02-16, 13:37, ir priskirtas: Kasdienybė. Komentarus galite sekti prenumeruodami RSS 2.0 srautą. Taip pat galite komentuoti arba sukurti nuorodą.

„Nebeturiu Tėvelio“ – komentavo 10

  1. Karolis:

    2007-02-16, 14:22

    Užuojauta…


  2. Inga:

    2007-02-16, 20:36

    Simonai, Jurate ir Vakari,
    Labai jus uzjauciu netekus tevelio ir senelio. Nors jo labai gerai ir nepazinojau, bet man jis paliko labai silto, gero ir smagaus zmogaus ispudi. Uzjauciu.
    Inga


  3. Ruta:

    2007-02-17, 16:15

    Antraste trumpa ir viska pasakanti.
    Gaila, noreciau, kad jos nebutu…

    Geriau dienorastyje puikuotusi tik
    tavo mylimo tecio nuotrauka.

    Koks tvirtas ir graziai isdidus jis
    buvo! Tikras Hemingvejus. Toki ji
    ir prisiminsiu…

    Su uzuojauta ir maldomis,
    Ruta


  4. rasa:

    2007-02-17, 16:16

    Didele ir nuosirdi uzuojauta Tau ir tavo seimai, stiprybes ir sveikatos jums.


  5. tomas:

    2007-02-19, 09:08

    Ramybė tau broli, te Viešpats paguodažia tavo širdį šioje netektyje. Galiu tik išsivaizduoti ką tu jauti…
    Guodžia tik tai, kad šis išsiskyrimas laikinas ;)


  6. Ričardas:

    2007-02-19, 12:46

    Noriu pareiktšti nuoširdžią užuojautą. Stiprybės Tau ir Tavo artimiesiems. Esi mano maldoj.

    pagarbiai, Ričardas D.


  7. Deivis ir Orinta:

    2007-02-19, 18:33

    Užuojauta Simai,

    Nedrįstu sakyti, kad suprantu kaip jauties, nes suprasti imanoma tik pačiam patiriant tai, ką patiri tu. Kai mire mano mama, pagrindinė mintis, kuri mane guodė ir vis guodžia – kad vieną dieną aš ją vėl sutiksiu, laimingą, gražią. Ramybės tau ir tavo šeimai.


  8. + simonas:

    2007-02-21, 16:43

    Ačiū visiems už maldas ir užuojautą. Jau kelias dienas darbuojamės padėdami mamai tvarkytis bute. Čia panašiai, kaip perkraustant žmones. Šįkart perkraustom Tėvelį… Daug šiukšlių išmesti. Vienus daiktus perrūšiuoti, kitus atiduoti. Daug darbo, bet smagu, kai rezultatai matosi. Tiesa, žodis “smagu” gal ir ne visai čia tinka… :-(


  9. Grazina:

    2007-03-05, 14:40

    Simonai,
    atleisk, kad paveluotai rasau, bet mano mintys ir maldos su tavim, Jurate, Vakariu ir tavo mama. Nuosirdziai uzjauciu.


  10. sekluma » Blog Archive » 25 faktai apie mane - mintys, prisiminimai, jausmai - 2, 3, 4, 5:

    2009-02-27, 18:00

    [...] Labai pasiilgau tėvelio. Jis mirė prieš du metus. Tikrai didžiausia netektis mano [...]


Rašykite