Vienuoliškas, atsiskyrėliškas, monastinis, pašvęstas gyvenimas komentarai http://kiela.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm Tinklaraštis Sun, 13 May 2012 11:13:04 +0000 hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.3.2 Autorius: rasa http://kiela.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm/comment-page-1#comment-988 rasa Tue, 23 Jan 2007 11:06:15 +0000 http://sekluma.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm#comment-988 Dekui uz palinkejima. Galbut kada nors ir susirasiu kokia nors bendruomene, bet dabar dar nejauciu tokio poreikio, na o Jezaus nepamirstu. Tiksliau sakant Dievo :0), as ne visada isivaizduoju Ji kaip Jezu, man kartais lengviau Ji suvokt, na, tarkim, kaip sventaja dvasia . Geros dienos tau. Dekui uz palinkejima. Galbut kada nors ir susirasiu kokia nors bendruomene, bet dabar dar nejauciu tokio poreikio, na o Jezaus nepamirstu. Tiksliau sakant Dievo :0), as ne visada isivaizduoju Ji kaip Jezu, man kartais lengviau Ji suvokt, na, tarkim, kaip sventaja dvasia . Geros dienos tau.

]]> Autorius: + simonas http://kiela.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm/comment-page-1#comment-987 + simonas Mon, 22 Jan 2007 19:33:50 +0000 http://sekluma.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm#comment-987 Žinai, Rasa, skaitau aš tavo komentarą ir džiaugiuosi. :-) Nu teisingai galvoji, ką čia pasakysi. :-) Dievas ir girdi, ir padėti pasiruošęs labiau, nei kad mes manom. Ir myli labiau – labiau, nei aš savo sūnų (o jį tikrai myliu!). Va bėda tik, kad mes ne bais pasitikim, todėl ir maldos „duoklę“ kartais atliekam, ir nesusimąstom, ką kalbam. Bet, manau, kartais ir tas geriau, nei nieko. Ne, ne tikriau, bet jei nepabėgam nuo jo, jei paliekam galimybę jam mus „užkabinti“. Teisybė ir kita pusė – kartais geriau patylėti, nei kalbėti nesąmones. Pamenu, kad ir daugelis šventųjų pamokymų buvo apie atidumą maldoj. Taigi, tai labai svarbu. Ir užsiiminėti „magija“ maldoj („nubausk tą ar aną“ tikrai nederėtų). Ir dėl bažnyčių tu teisi. Manyčiau, būtų svarbu susirasti <u>bendruomenę</u>, o ne šiaip eiti į mišias. Tai gali būti ir katalikiška, ir protestantiška (ir tarpinė :-)) bendruomenė. Svarbu, kad žmonės ten iš tiesų norėtų pažinti Dievą ir sekti juo. Tada ir abipusė pagalba darosi įmanoma. Šiaip lankant mišias tokių dalykų nebus. Tai va, tik norėjau padrąsint, kad nepamirštum Jėzaus. Jis juk mokė: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visu protu, visa siela ir visomis jėgomis (o savo artimą, kaip save)“. Tai ir darykim. <em>Viešpaties ramybės tau ir taviškiams.</em> Žinai, Rasa, skaitau aš tavo komentarą ir džiaugiuosi. :-) Nu teisingai galvoji, ką čia pasakysi. :-) Dievas ir girdi, ir padėti pasiruošęs labiau, nei kad mes manom. Ir myli labiau – labiau, nei aš savo sūnų (o jį tikrai myliu!). Va bėda tik, kad mes ne bais pasitikim, todėl ir maldos „duoklę“ kartais atliekam, ir nesusimąstom, ką kalbam. Bet, manau, kartais ir tas geriau, nei nieko. Ne, ne tikriau, bet jei nepabėgam nuo jo, jei paliekam galimybę jam mus „užkabinti“. Teisybė ir kita pusė – kartais geriau patylėti, nei kalbėti nesąmones. Pamenu, kad ir daugelis šventųjų pamokymų buvo apie atidumą maldoj. Taigi, tai labai svarbu. Ir užsiiminėti „magija“ maldoj („nubausk tą ar aną“ tikrai nederėtų).

Ir dėl bažnyčių tu teisi. Manyčiau, būtų svarbu susirasti bendruomenę, o ne šiaip eiti į mišias. Tai gali būti ir katalikiška, ir protestantiška (ir tarpinė :-) ) bendruomenė. Svarbu, kad žmonės ten iš tiesų norėtų pažinti Dievą ir sekti juo. Tada ir abipusė pagalba darosi įmanoma. Šiaip lankant mišias tokių dalykų nebus.

Tai va, tik norėjau padrąsint, kad nepamirštum Jėzaus. Jis juk mokė: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visu protu, visa siela ir visomis jėgomis (o savo artimą, kaip save)“. Tai ir darykim.

Viešpaties ramybės tau ir taviškiams.

]]> Autorius: rasa http://kiela.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm/comment-page-1#comment-986 rasa Mon, 22 Jan 2007 15:36:25 +0000 http://sekluma.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm#comment-986 1) Na, taip, as viska irgi paprastai taip suprantu, kai galiu, paskaitau rasta, bet... Turiu galvoje, kad Dievas girdi musu maldas, nes jis visada ir visur su mumis, ar ne? Jei atburbam "teve musu" ne nesusimaste, nemanau, kad tai malda. Jei pasimeldziam ir jauciames jau atsiskaite tai dienai su Dievu, tai irgi nera gerai :0) Juk jei apsisukes po maldos eini daryt ka nors bjauraus, tai ar yra prasme melstis? Nesakau, as kartais gal dar bjauresne uz daugeli, bet dazniausiai Dievo prasau butent padeti man teisingai elgtis gyvenime. Kaip Jis girdi maldas, taip mato ir kitas mintis ir musu poelgius, ar ne? Tiesiog manau, kad tai, apie ka kalbames su Dievu, turetu sutapti is tikruju su tuo, kaip norime gyventi.O juk kiek daug zmoniu praso Dievo " nubausk ta ar ana" . 2) Del baznyciu tu gerai kalbi. Tik yra mazytis " bet" :0) Taip turetu buti! Gal ne i tokias misias pataikau, gal tikrai per retai nueinu, bet erzina, kai kartais kunigai pradeda destyt apie politika arba keikia vaikus. O kiek is baznycios surinktum tikru tikinciuju? Kiek ju liktu realiai, jei kazkam reiketu pagalbos? Daugeliui tikrai tai tik iprotis, eiti i baznycia. Nors tikrai retai nueinu, bet man labai patinka vaiku misios, jos musu baznycioj tikresnes. Pas mus vaikai skaito is biblijos, vaikai gieda, o pamokslai paprasti ir grazus. Bet dar man turbut reik daug paaugt, kad suprasciau misias teisingai :0) T.y. ne suprasciau, o isgyvenciau teisingai, jausciau teisingai :0) 1) Na, taip, as viska irgi paprastai taip suprantu, kai galiu, paskaitau rasta, bet… Turiu galvoje, kad Dievas girdi musu maldas, nes jis visada ir visur su mumis, ar ne? Jei atburbam “teve musu” ne nesusimaste, nemanau, kad tai malda. Jei pasimeldziam ir jauciames jau atsiskaite tai dienai su Dievu, tai irgi nera gerai :0) Juk jei apsisukes po maldos eini daryt ka nors bjauraus, tai ar yra prasme melstis? Nesakau, as kartais gal dar bjauresne uz daugeli, bet dazniausiai Dievo prasau butent padeti man teisingai elgtis gyvenime. Kaip Jis girdi maldas, taip mato ir kitas mintis ir musu poelgius, ar ne? Tiesiog manau, kad tai, apie ka kalbames su Dievu, turetu sutapti is tikruju su tuo, kaip norime gyventi.O juk kiek daug zmoniu praso Dievo ” nubausk ta ar ana” .

2) Del baznyciu tu gerai kalbi. Tik yra mazytis ” bet” :0) Taip turetu buti! Gal ne i tokias misias pataikau, gal tikrai per retai nueinu, bet erzina, kai kartais kunigai pradeda destyt apie politika arba keikia vaikus. O kiek is baznycios surinktum tikru tikinciuju? Kiek ju liktu realiai, jei kazkam reiketu pagalbos? Daugeliui tikrai tai tik iprotis, eiti i baznycia. Nors tikrai retai nueinu, bet man labai patinka vaiku misios, jos musu baznycioj tikresnes. Pas mus vaikai skaito is biblijos, vaikai gieda, o pamokslai paprasti ir grazus. Bet dar man turbut reik daug paaugt, kad suprasciau misias teisingai :0) T.y. ne suprasciau, o isgyvenciau teisingai, jausciau teisingai :0)

]]> Autorius: + simonas http://kiela.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm/comment-page-1#comment-985 + simonas Mon, 22 Jan 2007 12:07:04 +0000 http://sekluma.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm#comment-985 Rasa, čia daug palietei dalykų, kuriuos būtų galima padiskutuot, bet gal apie du iš jų... <strong>1) Malda.</strong> Sakai, kad tau malda reiškia <em>galvoti gražiai, kad iš to kiltų geri darbai</em>. Džiaugiuosi, kad maldą susieji su gyvenimu ir visiškai tau pritariu. Tik aš gal eičiau toliau. Malda nėra kažkoks įtaigos seansas ar psichoterapija. Malda yra <em>pokalbis</em>, o pokalbiui reikalingi santykiai, reikalingas ryšys. Tam, kad tikrai melstumeis, reikia Dievą pažinti. Kita vertus, ir pažįstame jį per maldą (bet ne be Rašto ir jo Dvasios apreiškimo - skaityti Bibliją, leisti Dievo Dvasiai kalbėti, jai atsiverti, apreikšti Jėzų). Taigi, šitoje vietoje paraginčiau tave imti skaityti Raštą ir melstis apie tai, ką skaitai, bei kalbėtis su Dievu apie tai, kaip tos pamokos atsispindi tavo gyvenime. <strong>2) Tuščios bažnyčios.</strong> Vėlgi, suprantu, ką turi omenyje. Nesuprantamą liturgiją sunku sekti, ypač jei tai daroma nereguliariai. Taip, sakyčiau, net neįmanoma suvokti jos prasmės. Jei dvasinį gyvenimą siejame vien su taip vadinama <em>mistine</em> patirtim, tuomet savaime aišku, kad tuščioje bažnyčioje tai gali geriau pavykti. Vaizduotė, akys (o kartais net ir nosis) ir toliau stimuliuojami, ir tam niekas per daug netrukdo. <strong>Tačiau...</strong> Nemanau, kad bažnyčios paskirtis yra vien padėti mums patirti <em>mistiką</em>. Visų pirma, bažnyčia yra Kristaus kūnas, pašauktųjų su Dievu gyventi žmonių būrys, bendruomenė. Tik gyvendami kartu (čia neturiu omeny, kad turime gyventi vienuolyne, nors jei gyventume benderyje ir kartu siektume pažinti Dievą bei jam atsiliepti savo gyvenimu, tai ir padėtų) išmokstame pakantumo, kantrybės – tik gyvendami kartu išmokstame saugoti vienybę. Tik gyvendami kartu galime vienas kitą padrąsinti sunkiais (o ir džiaugsmo) momentais. Na, o dėl šlovinimo (bažnyčioje), tai vėlgi, turėtume teisingai suprasti, ką mes veikiame. Bažnyčia yra pašaukta skelbti Dievo darbus, švęsti tai. Būtent tai ir turėtų vykti pamaldų ar mišių metu. Mes prisimename, ką Dievas veikė, veikia ir pasiruošęs veikti, ir tuo džiaugiamės, tai pažymime, tai įprasminame, tai švenčiame. Žodžiu, nereikėtų galvoti vien apie mistinę patirtį. Bažnyčia yra kur kas daugiau. <em>Ramybės tau, Rasa</em>. Rasa, čia daug palietei dalykų, kuriuos būtų galima padiskutuot, bet gal apie du iš jų…

1) Malda. Sakai, kad tau malda reiškia galvoti gražiai, kad iš to kiltų geri darbai. Džiaugiuosi, kad maldą susieji su gyvenimu ir visiškai tau pritariu. Tik aš gal eičiau toliau. Malda nėra kažkoks įtaigos seansas ar psichoterapija. Malda yra pokalbis, o pokalbiui reikalingi santykiai, reikalingas ryšys. Tam, kad tikrai melstumeis, reikia Dievą pažinti. Kita vertus, ir pažįstame jį per maldą (bet ne be Rašto ir jo Dvasios apreiškimo – skaityti Bibliją, leisti Dievo Dvasiai kalbėti, jai atsiverti, apreikšti Jėzų). Taigi, šitoje vietoje paraginčiau tave imti skaityti Raštą ir melstis apie tai, ką skaitai, bei kalbėtis su Dievu apie tai, kaip tos pamokos atsispindi tavo gyvenime.

2) Tuščios bažnyčios. Vėlgi, suprantu, ką turi omenyje. Nesuprantamą liturgiją sunku sekti, ypač jei tai daroma nereguliariai. Taip, sakyčiau, net neįmanoma suvokti jos prasmės. Jei dvasinį gyvenimą siejame vien su taip vadinama mistine patirtim, tuomet savaime aišku, kad tuščioje bažnyčioje tai gali geriau pavykti. Vaizduotė, akys (o kartais net ir nosis) ir toliau stimuliuojami, ir tam niekas per daug netrukdo. Tačiau…

Nemanau, kad bažnyčios paskirtis yra vien padėti mums patirti mistiką. Visų pirma, bažnyčia yra Kristaus kūnas, pašauktųjų su Dievu gyventi žmonių būrys, bendruomenė. Tik gyvendami kartu (čia neturiu omeny, kad turime gyventi vienuolyne, nors jei gyventume benderyje ir kartu siektume pažinti Dievą bei jam atsiliepti savo gyvenimu, tai ir padėtų) išmokstame pakantumo, kantrybės – tik gyvendami kartu išmokstame saugoti vienybę. Tik gyvendami kartu galime vienas kitą padrąsinti sunkiais (o ir džiaugsmo) momentais.

Na, o dėl šlovinimo (bažnyčioje), tai vėlgi, turėtume teisingai suprasti, ką mes veikiame. Bažnyčia yra pašaukta skelbti Dievo darbus, švęsti tai. Būtent tai ir turėtų vykti pamaldų ar mišių metu. Mes prisimename, ką Dievas veikė, veikia ir pasiruošęs veikti, ir tuo džiaugiamės, tai pažymime, tai įprasminame, tai švenčiame.

Žodžiu, nereikėtų galvoti vien apie mistinę patirtį. Bažnyčia yra kur kas daugiau. Ramybės tau, Rasa.

]]> Autorius: rasa http://kiela.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm/comment-page-1#comment-984 rasa Mon, 22 Jan 2007 11:46:58 +0000 http://sekluma.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm#comment-984 Keista man tie prioritetu isdeliojimai. Galvoju net dabar apie Dievo vieta mano gyvenime :0) Kiti dalykai susidelioja, pav. seima man svarbiau negu darbas ir pan. O Dievas man i jokias vietas netelpa! Negaliu sakyt, kad jis mano gyvenime svarbiausias, nes vargu ar atiduociau savo vaika del jo (tai nereiskia, kad jo nemyliu), negaliu sakyt, kad turiu begalini nora ji slovint ar vien apie ji galvot. As tiesiog gyvenu su juo ir tiek. Galvoju apie ji arba negalvoju, bet nemanau, kad pav. atsiskyrus galvociau daugiau. Kai zmogus nori (bent jau as) jis visur gali pamastyt apie tikrasias tiesas - koncerte ar darbe, maudantis vonioje, baznycioje ar prie juros... Man tiketi Dievu, tai gyventi su juo pilnaverti savo zmogiska gyvenima ir pasistengti myleti zmones taip, kaip jis mylejo. Melstis - tai ne ubagauti Dievo pagalbos ir ne slovinti ji be galo. Melstis man reiskia stengtis galvoti graziai, kad is to kiltu geri darbai... Nezinau, mano poziuris gal keistas, bet Dievas mano gyvenime yra visur ir visada, kasdieniskai, paprastai ir siltai. Dar mestelint akmeni i baznycios darza :0), man per misias sunku melstis ir galvoti apie Dieva, per daug stotis, klauptis, klausyti kunigo ir pan. Megstu tuscias baznycias. Keista man tie prioritetu isdeliojimai. Galvoju net dabar apie Dievo vieta mano gyvenime :0) Kiti dalykai susidelioja, pav. seima man svarbiau negu darbas ir pan. O Dievas man i jokias vietas netelpa! Negaliu sakyt, kad jis mano gyvenime svarbiausias, nes vargu ar atiduociau savo vaika del jo (tai nereiskia, kad jo nemyliu), negaliu sakyt, kad turiu begalini nora ji slovint ar vien apie ji galvot. As tiesiog gyvenu su juo ir tiek. Galvoju apie ji arba negalvoju, bet nemanau, kad pav. atsiskyrus galvociau daugiau. Kai zmogus nori (bent jau as) jis visur gali pamastyt apie tikrasias tiesas – koncerte ar darbe, maudantis vonioje, baznycioje ar prie juros… Man tiketi Dievu, tai gyventi su juo pilnaverti savo zmogiska gyvenima ir pasistengti myleti zmones taip, kaip jis mylejo. Melstis – tai ne ubagauti Dievo pagalbos ir ne slovinti ji be galo. Melstis man reiskia stengtis galvoti graziai, kad is to kiltu geri darbai… Nezinau, mano poziuris gal keistas, bet Dievas mano gyvenime yra visur ir visada, kasdieniskai, paprastai ir siltai. Dar mestelint akmeni i baznycios darza :0), man per misias sunku melstis ir galvoti apie Dieva, per daug stotis, klauptis, klausyti kunigo ir pan. Megstu tuscias baznycias.

]]> Autorius: + simonas http://kiela.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm/comment-page-1#comment-983 + simonas Thu, 18 Jan 2007 13:39:18 +0000 http://sekluma.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm#comment-983 Inga, 1. Iš ko sprendi, kad Jonas Krikštytojas gyveno atsiskyręs dykumoje tik <em>kurį laiką</em>? 2. Kodėl pradėjai kalbėti apie <em>savitikslį</em> atsiskyrimą. Ar kam nors apskritai atsiskyrimas yra savitikslis? Ar kada nors kam nors buvo? Į dykumą besitraukiantys krikščionys (apie II–III a.) bėgo nuo persekiojimų. Laikams „pagerėjus“, kai kurie liko, nes nenorėjo daryti kompromiso su supasaulėjančia Bažnyčia. Pasitraukimas, atsiskyrimas visuomet buvo ne <em>savatikslis</em>, o ištikimybės Dievui ir jo ieškojimui išraiška. 3. Pašaukimas <em>pasaulietiniams</em> dalykams. Hm... Ar nemanai, kad vienus Dievas paruošęs šeimos gyvenimui (ir jos išlaikymui taip pat), o kitus santykius realizuoti kitaip, bendruomenėje? Paulius apie tai kalbėjo. Be abejonės, jis kalbėjo apie sunkius laikus, tačiau įdomu, ką daryti su šiais Jėzaus žodžiais: „Yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė <strong><em>dėl dangaus karalystės</em></strong>. Kas pajėgia išmanyti, teišmano“ (<a href="http://www.biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Mt_19,12" rel="nofollow">Mt 19,12</a>, paryškintas kursyvas mano)? Inga,
1. Iš ko sprendi, kad Jonas Krikštytojas gyveno atsiskyręs dykumoje tik kurį laiką?
2. Kodėl pradėjai kalbėti apie savitikslį atsiskyrimą. Ar kam nors apskritai atsiskyrimas yra savitikslis? Ar kada nors kam nors buvo? Į dykumą besitraukiantys krikščionys (apie II–III a.) bėgo nuo persekiojimų. Laikams „pagerėjus“, kai kurie liko, nes nenorėjo daryti kompromiso su supasaulėjančia Bažnyčia. Pasitraukimas, atsiskyrimas visuomet buvo ne savatikslis, o ištikimybės Dievui ir jo ieškojimui išraiška.
3. Pašaukimas pasaulietiniams dalykams. Hm… Ar nemanai, kad vienus Dievas paruošęs šeimos gyvenimui (ir jos išlaikymui taip pat), o kitus santykius realizuoti kitaip, bendruomenėje? Paulius apie tai kalbėjo. Be abejonės, jis kalbėjo apie sunkius laikus, tačiau įdomu, ką daryti su šiais Jėzaus žodžiais:
„Yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano“ (Mt 19,12, paryškintas kursyvas mano)?

]]> Autorius: Inga http://kiela.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm/comment-page-1#comment-982 Inga Thu, 18 Jan 2007 12:00:00 +0000 http://sekluma.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm#comment-982 Visiškai pritariu paskutinėms trims pastraipoms. Nėra atsiskyrėlių pavyzdžių Šv. Rašte. Vienintelis Jonas Krikštytojas buvo k u r į l a i k ą atsiskyrėlis ir šis atsiskyrimas buvo dvasinių jėgų kaupimas būsimai veiklai. Netikiu, kad atsiskyrimas galėtų būti savitikslis. Kitas dalykas, kai aplinka nepriima žmogaus dėl nebendravimo tamsos darbuose ir taip padaro jį atsiskyrėliu. Tokiems yra daug paguodos žodžių kad ir tai, kas Šv.Rašte parašyta:... ar gali motina atsižadėti savo kūdikio, bet jei ir ji atsižadėtų, tačiau Aš tavęs nepaliksiu - sako Viešpats, tavo Atpirkėjas(kažkas panašaus). Be to, man atrodo šventvagiška žodį p a š a u k i m a s vartoti pasaulietškoms profesijoms, nors yra posakis tas ir tas dirba iš pašaukimo. Bet nedaugelis pasakytų: iš Dievo pašaukimo. Pašaukimas tik galėtų būti į institucinę tarnystę Dievui. VISI esame pašaukti ne kokiai profesijai, ne šeimos kūrimui, o tikrai bendrystei su Dievu per Jėzų Kristų Šventąjai Dvasiai padedant. Per Jėzų Kristų - suprantu: atsisakant nuosavo teisumo ir šventumo, pasitikint Atpirkimu, nuolankiai pripažįstant savo netobulumą. Bet kaip sunku nebūti teisiu... O Jėzus atėjo į žemę gelbėti nusidėjėlius, ne teisiuosius... Visiškai pritariu paskutinėms trims pastraipoms. Nėra atsiskyrėlių pavyzdžių Šv. Rašte. Vienintelis Jonas Krikštytojas buvo k u r į l a i k ą atsiskyrėlis ir šis atsiskyrimas buvo dvasinių jėgų kaupimas būsimai veiklai. Netikiu, kad atsiskyrimas galėtų būti savitikslis. Kitas dalykas, kai aplinka nepriima žmogaus dėl nebendravimo tamsos darbuose ir taip padaro jį atsiskyrėliu. Tokiems yra daug paguodos žodžių kad ir tai, kas Šv.Rašte parašyta:… ar gali motina atsižadėti savo kūdikio, bet jei ir ji atsižadėtų, tačiau Aš tavęs nepaliksiu – sako Viešpats, tavo Atpirkėjas(kažkas panašaus).
Be to, man atrodo šventvagiška žodį p a š a u k i m a s vartoti pasaulietškoms profesijoms, nors yra posakis tas ir tas dirba iš pašaukimo. Bet nedaugelis pasakytų: iš Dievo pašaukimo. Pašaukimas tik galėtų būti į institucinę tarnystę Dievui. VISI esame pašaukti ne kokiai profesijai, ne šeimos kūrimui, o tikrai bendrystei su Dievu per Jėzų Kristų Šventąjai Dvasiai padedant. Per Jėzų Kristų – suprantu: atsisakant nuosavo teisumo ir šventumo, pasitikint Atpirkimu, nuolankiai pripažįstant savo netobulumą. Bet kaip sunku nebūti teisiu… O Jėzus atėjo į žemę gelbėti nusidėjėlius, ne teisiuosius…

]]> Autorius: ~sekluma » Blog Archive » Pakūta užveda http://kiela.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm/comment-page-1#comment-981 ~sekluma » Blog Archive » Pakūta užveda Thu, 11 Jan 2007 10:04:04 +0000 http://sekluma.lt/2007/01/11/atsiskyrelis.htm#comment-981 [...] Vienuoliškas, atsiskyrėliškas, monastinis, pašvęstas gyvenimas [...] [...] Vienuoliškas, atsiskyrėliškas, monastinis, pašvęstas gyvenimas [...]

]]>