Simonas Kiela

Vėl prasidėjo Adventas. Užeini į Maximą ir jau ūžia galva nuo skambančių varpelių, rogių, skriejančių sniego pusnimis įvaizdžių, senių šalčių, raudonai ir žaliai baltų spalvų bei kitų dažnai su Kalėdomis asocijuojamų dalykėlių.

Visa tai gal ir gražu, bet tai nieko bendro neturi su krikščioniškom Kalėdom. „Simai, tu tik dabar tai pastebėjai? Kur miegojai, kad tik dabar prabudai?“ – gal kas manęs paklaus.

O atsibusti verta. Būtent tam mus ir kviečia Šventasis Raštas su pirmaisiais Advento akordais.

Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego. Dabar išganymas mums arčiau negu tuomet, kai įtikėjome. Naktis nuslinko, diena prisiartino. Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! (Rom 13,11-12)

Scott McKnight, biblistikos teologas, teisingai pastebi, kad pirmosios Kalėdos nė kiek neprimena dabartinių kultūrinių konstrukcijų, kurių apraiškas matom kasdien. Pirmosios Kalėdos buvo tos, apie kurias gieda Marija. Tai buvo Kalėdos, kurios buvo ne apie senelius šalčius ir eglutes, o apie Dievą – apie Dievą, kuris sugrįžta veikti Izraelio istorijoje. Tai Kalėdos apie Dievą, kuris nėra gražiai pasislėpęs už bažnyčios durų (nepriklausomai, ar tai katalikų statiniai, ar protestantų pamaldos). Tai Dievas, kuris yra gyvas ir kuris ateina veikti visame pasaulyje, kuris atstato teisingumą.

Todėl giedokim kartu su Marija, Jėzaus gimdytoja:

Mano siela šlovina Viešpatį,
mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
nes didžių dalykų padarė man Visagalis,
ir šventas yra jo vardas!
Jis maloningas iš kartos į kartą
tiems, kurie jo klauso.
Jis parodo savo rankos galybę
ir išsklaido išdidžios širdies žmones.
Jis numeta galiūnus nuo sostų
ir išaukština mažuosius.
Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,
turtuolius tuščiomis paleidžia.
Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,
kad minėtų jo gailestingumą,
kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams ­
Abraomui ir jo palikuonims per amžius. (Lk 1,47-55)

Ir jei ką, tai Kalėdos dar neatėjo. Jų reikia sulaukti. Kantrybės.