Nekokios naujienos brolių katalikų stovykloje. New Advent web logas praneša, kad buvo ekskomunikuotas (pašalintas iš Bažnyčios) afrikietis Arkivyskupas (! – pagalvokit, ką tai reiškia) Emmanuel Milingo, kuris savavališkai įšventino keturis vedusius vyrus (amerikiečius: George Augustus Stallings iš Washingtono, Peter Paul Brennan iš New Yorko, Patrick Trujillo iš Newarko ir Joseph Gouthro iš Las Vegas) vyskupais. Taip jis siekė apčiuopiamai pakeisti Romos Katalikų Bažnyčios poziciją dėl priverstinio celibato kunigams. Arkivyskupas Milingo ir išvardinti vyskupai buvo ekskomunikuoti paklusnumo Bažnyčios Tradicijai ir hierarchijai pagrindu.
Primena Reformaciją. Kas žino, kaip tokie dalykai turėtų būti sprendžiami – lėtai judant pasikeitimų linkme, ar tokiais drastiškais žingsniais, kurie prisideda prie krikščionių susiskaldymo?..
Visą straipsnį angliškai galima pasiskaityti New Advent portale. Beje, komentarai ne ką mažiau įdomūs. Sprendžiant iš komentarų kitiems įrašams, komentuoja daugiausia patys katalikai.
Kitos nuorodos:
- Asmeninis Mlingo puslapis.
- Plačiau apie ekskomuniją Hamilton Spectator internetiniame dienraštyje.
- Tik ką dar paskaičiau 2001 metų straipsnį, publikuotą BBC News, kuriame rašoma apie skandalingas Arkivyskupo vestuves, kurios įvyko Susivienyjimo Bažnyčios įtakoje (Munistų organizacija).
joakimas
2006-09-28 at 10:56
Na į tokį poelgį – kitokio varianto iš katalikų bažnyčios pusės kol kas ir negalima buvo tikėtis…
Aš kai nekertu angliškai, tai lietuviškai teradau užuominų apie arkivyskupo gydymo ir egzorcizmo tarnystes:
http://www.lcn.lt/bzinios/bz9615/615bl2.html
rasa
2006-09-29 at 21:24
Na mano nuomone, jei jau tu priklausai kazkam ( siuo atveju katalikams :0) , tai privalai laikytis tos grupes ar bendruomenes taisykliu, net pav. pradedant mokiniu taisyklemis. Jei tau nepriimtinos ju paziuros, eini ten, kur priimtinos arba bandai kazka pakeisti BENDRADARBIAUDAMAS su kitais, o ne taip, kad va pasviete man ir taip teisingiau :0) Grupes taisykles turi keist grupe, taip butu teisingiausia… Laikau save beveik katalike, nes nemanau, kad esu tikra katalike :0), gal pav. man visaaaai nepatinka eiti ispazinties, bet is pagarbos bendruomenei nepuolu pav. imti komunijos, nes man va reik tik dievo kuno, o del grieku jau pati su juo susitarsiu, be tarpininku :0) Manau, kad tai butu sventvagiska :0) Nors nemanau, kad dievas mane prasciau girdi bet kur kitur, negu prie klausyklos :0)
rasa
2006-09-29 at 21:26
o dar pamirsau paklaust, kodel pries savo varda kryziuka pasidejai? :0)
+ simonas
2006-09-29 at 21:37
Rasa, iš esmės, sutinku, nors va ir pati esi “beveik katalikė”. O tai – jau savo nuomonė (beje, ar žinai, kad būtent “savo nuomonė” ir yra tiesioginis žodžio erezija vertimas?). Tai va, ir pati beveik katalikė – ką tai reiškia iš bendromeniškumo pusės?
O kryžiuką pasidėjau tyliai sakydamas: “Pirma Kristus, po to Simas”. Vienas klierikas (po to, kai užsidėjau tą kryžiuką) rodė, kad taip pasirašinėja ir vyskupai. Na, iki vyskupo man dar toli, bet žinia vis tiek gera.
rasa
2006-09-30 at 12:39
Esu uzaugus katalikiskoj seimoj, kaip dauguma, tekejau baznycioj ir t.t., bet kaip as galiu laikyt save tikra katalike, jei nejauciu pav. ypatingo poreikio eit komunijos? Arba man nepatinka tankiai tai, ka kalba kunigai, neinu tankiai i baznycia ir pan. Tai ir nelaikau save bendruomenes nare, be to as ir nepersu bendruomenei savo nuomones! Bet kataliku tikejimas man artimiausias, taigi is bendruomeniskumo puses turbut tada tureciau buti eretiska beveik katalike! :0))))
Inga
2006-10-20 at 10:27
Dėl vedybų man tai geriausiai patinka indų šventikų šeimyninis gyvenimas. Ten šventiku gali būti tik vaikus užauginęs ir jau galintis savo gyvenimą visiškai pašvęsti Dievo tarnystei. Turi jau ir gyvenimo patirties ir širdies nebedrasko jausmai moterims nei rūpesčiai dėl vaikučių… O pas mus yra, kaip yra. Pritariu Rasos nuomonei, kad pasižadėjimų reikėtų laikytis (tik Rasa,- reikėtų būti arba šaltai, arba karštai, nes drungną Jis “spjaus iš savo burnos”). Nors mums gaila drąstiškai (juk būtų dalis, kurie ir savanoriškai laikytųsi skaistybės) varžomų jaunuolių, tačiau jie žino kur eina… Ar žinomas dabartinis šių vyskupų gyvenimas? Angliškai nesuprantu, gal apie tai rašoma nurodytoje medžiagoje?
+ simonas
2006-10-20 at 10:37
Inga, žiūrėk tokį variantą: katalikas jaunuolis girdi Dievo pašaukimą tarnauti ganytojo darbą. Tuo pačiu metu, jis nejaučia turįs dovaną likti vienas. Ką jam daryti? Juk celibatas – net katalikams nėra dogma. Tai – tik pasirinkta praktika, kuri gali būti pakeista. Ką tada tam jaunuoliui daryti: klausyti Dievo pašaukimo, ar paklusti Bažnyčios nuostatoms? Hm… Kebli situacija gaunasi, ar ne?
Arunas
2006-10-26 at 23:20
Isiroviau visai netycia. Ieskojau google “teologija” ismete jusu tinklapi. Emiau skaitineti komentarus.
Idomus pamastymai:)
Rasau del paskutinio iskelto klausimo.
Noretusi atsakyt dviem kitais:
1. Ar “tarnauti ganytojo darbą” yra = stoveti priekyje ir pamokslauti?
2. Uz “afisuojamus” ar neafisuojamus darbus bus atlygis pas Viespati Jezu Kristu?
+ simonas
2006-10-27 at 10:08
Arūnai, ačiū už konetarą.
1. Nemanau.
2. Atrodo, supratau klausimą. Už neafišuojamus. Tačiau! Kaip tuomet vertinti reformatorių darbą? Ar jų darbai buvo nematomi? Noriu pasakyti tai, kad į Mlingo širdį neįlįsim, o Katalikų Bažnyčioje vyskupų įšventinimai visuomet vieši. O gal ne taip supratau?
Arunas
2006-10-27 at 16:54
Nemąstau apie Mlingo. Ne mūsų reikalas teisti. Man labiau rūpi klausimas apie (kataliko jaunuolio) pašaukimą. Džiaugiuosi, kad į iškeltus klausimus atsakome vienodai. Taigi del tų katalikų jaunuolių- kažkas sugalvojo celibatą, bet ar tai svarbu. Jeigu ištikrūjų nori tarnaut Viespaciui, tai ir tarnauk. Negali tik lyst į priekį, bet tada nesiafisuoji, ir nuo to tau tik geriau:)
O jeigut turi ganytojo dovaną, tai pati dovana turi vieną įpatingą dalį. Magnetą, kuris traukia žmones. Taigi turi savo bendravimo ratą, kuriuo gali rūpintis ir už kurį gali melstis. Ko daugiau bereikia?
Inga
2006-10-30 at 15:19
Na jau, vyrai, koks būtų ganytojas, jei nematomas? Iš už pečiaus? Ar ganytojas nestovi priekyje ir nerodo savo pavyzdžiu kelio? Jei norėtų TIK priekyje stovėti ir pamokslauti, jis nebūtų tas, kuris jaustų Dievo pašaukimą TARNAUTI ganytojo darbu.
Arūnui – ne KAŽKAS sugalvojo celibatą ir todėl tai ir svarbu. Jei turi žmogus iškalbos ir išklausymo Dovaną ir ją nori panaudoti Viešpaties garbei – nereiškia, kad jis nori lįsti į priekį. Jei neišnaudotų šios dovanos, būtų galima palyginti tai su “pinigėlio užkasimu į žemę”. O už darbus ar viešus, ar slaptus nė vienas doras ne tik ganytojas, bet ir nuoširdus krikščionis nesitiki gauti atlyginimo, o tik daro tai, ką supranta privaląs daryti su nuostata “esu nevertas Tavo tarnas Viešpatie…”
Simonui – žinoma, Dievo reikia klausyti labiau, negu žmonių. Jei jaunuolis yra tiek subrendęs, kad celibatą supranta tik kaip pasirinktą praktiką, o ne dogmą – “dviračio išradinėti” nebereikia: yra pramintas evangeliškų ganytojų takas – tik bereikia prisijungti prie jų būrelio. Juk Reformacija jau atkasė dogmų ir prietarų bei išsigalvotų draudimų smėliu užneštus Šv. Rašto šulinius ir bereikia tik semtis (semiasi ir katalikai, tačiau benešdami sugalvoja dar savo nuožiūra paskaninti…) iš jų ir šiuo tyru vandeniu girdyti ganomuosius ir saugoti, kad pasaulio vėjai neužpustytų priėjimą prie jų.
Arunas
2006-10-31 at 22:34
Ačiū Inga, kad palaikai mūsų pokalbį. Nesupyk, bet lyderis visada rodantis į šviesų rytojų- jau buvo:)
Toje karalysteje kurios mes ieškome ir ateinant laukiame- kažkaip kitaip. Įdomus tas virsmas- “tepasidaro visų tarnas”. Būtų įdomu stebeti tokį vizdą -anų laikų įžymieji- ir vadovauja jiems tarnas?
Teko bendrauti su viena krikščionių grupele. Pirmą kart su jais susitikus buvau nustebintas- tikrai “nesimate” lyderio, bet viskas vyko ir buvo savo vietoje. Po kiek laiko stipraus lyderio įvizdis nugalejo ir ana grupele perrinko svo vadovą. Šurmulio, judesio, veiksmo pasidare daugiau, bet su vyksmu ne kas ir vaisiai nelabai skanūs.
O ir ano vyruko gaila- suabejojo savo pašaukimu, nors tikrai turi Dievo dovaną, bet jug išeis tikinciam į naudą ar ne:)