RSS
 

Pakutuvenai III

04 Rgs

Iš tiesų, tai nieko gudraus šiadnien, turbūt, ir neparašysiu. Tiesiog, po Pakūtų paliko taip gera ant širdies… Brolių vaišingumas, priėmimas, atvirumas ir meilė iš tiesų pakerėjo. Tikrai noriu, kad Dievulis keistų manę ir skiepytų tą meilę žmonėms, kokią turi broliai. Aišku, ne tobuli ir jie, bet kad įspūdis paliktas klausimų nėr.

Didelį įspūdį paliko ir žmonės, atėję į sekmadienines mišias. Buvo aišku, kad nemažai jų buvo paliesti Šventosios Dvasios, kaip ir aš. Dar ir šiandien internete pusę dienos praieškojau giesmių, kurias giedojom sekmadienį. Porą radau. Vieną prisiminiau ir atgaminau. Aišku, kad čia – ne magija, ir neverta bandyti iš naujo “išspausti” tą jausmą. Ne jausmas esmė, o Viešpaties artumas.

 

Leave a Reply

 

 
  1. Joakimas

    2006-09-04 at 16:33

    Gerai ten tau pas pranus matosi buvo :)
    Nu tik galėjai nuo buvusio kursioko Pauliui linkėjimų nuvežti. Įdomu, kaip su jų kontaktais, įtariu Pakutoj tokiais išmislais kaip internetas – jie nesinaudoja.

     
  2. Linas

    2006-09-06 at 08:53

    Vis artyn vatikano, artyn, aušku, ta teologija nieko nereiškia, o be to jie tikrą Jėzų paplotėliuose laiko, o kiti neturi, suprantu, suprantu:)

     
  3. + simonas

    2006-09-06 at 09:19

    O aš vis galvoju, kada tas Linas savo piktą liežuvį įkiš?

    Čia ne Linui, jei ką, bet gal kitiems tas pats klausimas iškiltų. Teologija svarbu, tik kada paskutinį kartą Linas katalikų teologija domėjosi, man įdomu. OK, kadangi nėra priežasties dabar dėl to ginčytis, tai nieko ir nerašysiu. O jei Linas pradės piktai labai rašyti, tai moderuoti jį pradėsiu, nes čia, jei ką mano dienoraštis, o į svečius atėjus su kerzavais batais negražu per kilimus vaikščioti.

    Dar norėčiau priminti, kad bendravimas su Jėzumi Komunijoje yra tik viena jos pusė. Dar viena dimensija yra bendravimas tarpusavyje – žmonės sueina kartu švęsti Viešpaties mirties ir prisikėlimo! Apie tai, matyt, Linas, nepagalvojo. O tai – be galo svarbu. Per Komuniją Pakūtuose mane broliai priėmė bendrauti su jais. Linui, kuris neturi jokio ryšio su šiais žmonėmis, gal tai ir nieko nereiškia, bet man šie broliai labai brangūs. Kaip ten Jonas yra kalbėjęs viename savo laiškų?

    „Kas sakosi esąs šviesoje, o savo brolio nekenčia, / tas dar tebėra tamsoje. [...] Kas savo brolio nekenčia, / tas yra tamsoje, vaikščioja tamsoje / ir nežino, kur einąs, / nes tamsa užgulė jam akis“ (kontekstas 1 Jn 2,7-11)

    Dar daugiau. Per Komuniją susijungiame ne vien su Jėzumi, ne vien su matoma bendruomene, bet ir su nematoma visų laikų Bažnyčia. Tai – šventųjų bendravimas, apie kurį kalbama ir Apaštališkame tikėjimo išpažinime.

    Viešpatie, padėk man ir Liną mylėti…

     
  4. Linas

    2006-09-06 at 16:40

    Aš čia viską iš meilės darau, Simonai, iš meilės negi nematai. O komunijoj ten joks bendravimas – jezus ten praryjamas – aš visada buvau prieš kanibalizma.
    Sekmes moderuojant:)

     
  5. + simonas

    2006-09-06 at 17:06

    Na, dar reikės galvoti, ką su Linu daryti, bet man nepatinka, kai taip kalbama. „Iš meilės“… Nu nu…

    O dėl kanibalizmo, tai tu čia įdomiai suskėlei, Linai. Ar žinai, kad dar pagoniškoje Romos Imperijoje krikščionis būtent tuo kaltino?! Gal reikėtų pasitikrinti, kieno pusėje esi.

    Aš esu gyvybės duona!
    Kas ateina pas mane,
    niekuomet nebealks,
    ir kas tiki mane,
    niekuomet nebetrokš. [...]

    Aš esu gyvoji duona,
    nužengusi iš dangaus.
    Kas valgys šią duoną,
    gyvens per amžius. [...]

    Kas valgo mano kūną
    ir geria mano kraują,
    tas turi amžinąjį gyvenimą,
    ir aš jį prikelsiu
    paskutiniąją dieną.
    Mano kūnas tikrai yra valgis,
    ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.

    Kas valgo mano kūną
    ir geria mano kraują,
    tas pasilieka manyje, ir aš jame. [...]

    Kas valgo šią duoną ­ gyvens per amžius.

    Taip kalbėjo Jėzus (kontekstas Jn 6,22-58)