RSS
 

Pakutuvėnai II

02 Rgs

PakutuvėnaiNaktis buvo… hm… įdomi. Apie antrą valandą pašokau iš lovos (tikrai), nes atrodė, kad kažkas priėjo prie lovos. Pasirodo, brolis Paulius iš kažkur grįžo. :-) Po to jis vėl atsikėlė apie penktą. :-) O aš jau galvojau: “Kokios dvasios čia mane kankina?” :-)

Kėliausi 7.15, nes 7.30 jau rytinė. Po to mišios. Po to pusryčiai. Ritmas.

Per pusryčius sutariau su broliu Gediminu pasišnekėti. Prisėdom. Aš papasakojau apie save. Jis apie save. Pasirodo, senas Otono draugas. :-) Šnekėjom ir apie Komuniją. Gerai buvo. Sutarėm. :-) Rodė nemažai nuotraukų apie tai, kas vyksta Pakūtuose (taip neoficialiai vadinama šita vieta). Kalbiesi, šilta, gera. Labai ramu.

Kitų čia gyvenančių istorijos pačios įvairiausios. Narkotikai, alkoholis, sudužusios šeimos. Bet viena yra bendra – nauja pradžia su Kristumi. Gyvenimas iš meilės. Ne idealus, bet teisinga kryptimi. Nuo kažko pradėti reikia. Čia kaip tas namas ant smėlio pastatytas. Reikia rimtos rekonstrukcijos. Kai kam lemta lūžti. Bet kokiu atveju, ardoma viskas tol, kol prieini prie pamatų. Be jų niekur. O tada pradeda dygti ir naujas namas. Kai kurios lentos suklijuotos, kai kur skaudžiai sukaltos. Matosi senos vinių žymės. Bet dygsta.

Prieš pietus dar sugebėjau pasiskolinti fotoaparatą. Tai galit pasižiūrėti ir nuotraukų.

Toliau programa nesmarki. Vakarienė, malda… Buvo numatyta filmą pažiūrėti, bet kad svogūnų rinkimas ilgiau užtruko, tai nežinau, ar bežiūrės.

Bet man vis tiek gera. Ramu.

Ramiai diena ir baigėsi. Dar viena mergička sugalvojo žvejot, bet kai br. Gediminas buvo užmetęs badomąjį metimą, iš kart ir pagavo karpį. Na, o po to sutemo, ir ji jau nieko nebepagavo. Bent jau kol aš ten “sirgau”, kad pagautų.

Labanakt.

 

Leave a Reply

 

 
  1. Rima

    2006-10-19 at 21:06

    Pavydžiu jums,kad galejote rasti galimybe ten pabūti,ašdar tiksvajoju apie tokius vakarus,apie tokius nuoširdžius pokalbius su broliais Gedimunu ir Paulium.Pakūtoj sušalusi siela atsigauna,ten kažkokia paranormali vieta,ten tiek geros energijos ,tiek šviesos,kad pabuvus bent valandą,aprimsta visi rupesčiai,skausmas,vėl norisi atsiverti pasauliui.Aš Pakūtoj radau stebūklingą vietą, jaučiu ten Dievo būvimą.Tokio nuoširdaus žmonių tarpusavio bendravimo kitur rasti sunku.