Visuotinė malda
2006-09-28 Malda, Senovinė ateitis, Teologija
Kažkaip vis mąsčiau… Dažnai kartojame šią Dievo vaikų maldą (nes ją taip išmokom), bet ar išgirstame ką ir kaip sakome? Kaip ji skamba „šviežiom ausim“? Taigi, pabandžiau ją „išversti“. Visiškai nebandau prikišti, kad taip turėtume melstis – tiesiog susimąstykim.
Mūsų dangiškasis Tėve,
šloviname tavo vardą!
Laukiame, kad valdytum žemę taip,
kaip valdai dangų.
Tebūna taip, kaip nori!
Duok mums duonos ir šiandien.
Atleisk, kad žeidėm tave
ir padėk mums atleisti tiems, kurie žeidė mus.
Neleisk, kad mus kas gundytų
ir gelbėk mus nuo Blogio.
To prašome,
nes tavo yra visa valdžia,
visa galybė
ir visa garbė
visur ir visada.
Tebūnie!
Dar viena ekskomunija
2006-09-28 Gyvenimas kartu
Nekokios naujienos brolių katalikų stovykloje. New Advent web logas praneša, kad buvo ekskomunikuotas (pašalintas iš Bažnyčios) afrikietis Arkivyskupas (! – pagalvokit, ką tai reiškia) Emmanuel Milingo, kuris savavališkai įšventino keturis vedusius vyrus (amerikiečius: George Augustus Stallings iš Washingtono, Peter Paul Brennan iš New Yorko, Patrick Trujillo iš Newarko ir Joseph Gouthro iš Las Vegas) vyskupais. Taip jis siekė apčiuopiamai pakeisti Romos Katalikų Bažnyčios poziciją dėl priverstinio celibato kunigams. Arkivyskupas Milingo ir išvardinti vyskupai buvo ekskomunikuoti paklusnumo Bažnyčios Tradicijai ir hierarchijai pagrindu.
Primena Reformaciją. Kas žino, kaip tokie dalykai turėtų būti sprendžiami – lėtai judant pasikeitimų linkme, ar tokiais drastiškais žingsniais, kurie prisideda prie krikščionių susiskaldymo?..
Visą straipsnį angliškai galima pasiskaityti New Advent portale. Beje, komentarai ne ką mažiau įdomūs. Sprendžiant iš komentarų kitiems įrašams, komentuoja daugiausia patys katalikai.
Kitos nuorodos:
- Asmeninis Mlingo puslapis.
- Plačiau apie ekskomuniją Hamilton Spectator internetiniame dienraštyje.
- Tik ką dar paskaičiau 2001 metų straipsnį, publikuotą BBC News, kuriame rašoma apie skandalingas Arkivyskupo vestuves, kurios įvyko Susivienyjimo Bažnyčios įtakoje (Munistų organizacija).
A. Mamontovas Pakūtoj
2006-09-27 Gera naujiena, Gyvenimas kartu, Kelionės, Kultūra, Misija, Renginiai, Senovinė ateitis, Teologija
Praėjusį šeštadienį sėdom su draugais vakare į mašiniuką ir pasileidom Pakutuvėnų link, kur turėjo vykti A. Mamontovo labdarinis koncertas. Ir įvyko. Surinktos lėšos bus panaudotos vyrų su priklausomybėmis (nuo alkoholio ir narkotikų) gyvenamojo namo statyboms. Reik tikėtis, kad surinks tiek.
Po koncerto mano kanadietis draugas pakomentavo, kad skirtingai nuo jo lankytų koncertų Kanadoje, Andrius ir grupė buvo kur kas arčiau publikos (suprask, emociškai). Tačiau koncerto metu jautėsi dvigubos nuotaikos. Atrodo, kad šiek tiek nejaukiai jautėsi ar buvo pasimetę abi „pusės“.
Skaitykite toliau »
Tikslas ar žmonės? (iš Skype pokalbio)
2006-09-22 Gera naujiena, Gyvenimas kartu, Misija, Teologija
Skaitykite toliau »
[11:12:38]: [...], atrodo, kad mes su tavim esam orientuoti labiau į tikslą – kad jį pasiektume
[11:12:56]: ne, čia aš ne apie kitus kalbu – apie tave ir save
[11:13:04]: apie pasitikėjimą mumis
[11:13:16]: tai va, dėl tos orientacijos
Iš viešo interviu – Malonė
2006-09-18 Gera naujiena, Išmintis, Teologija, Vertimai
„Ar kažką reikia padaryti tam, kad malonę gautum, ar kažką, kad jos netektum?“ Iš mano patirties, visuomet manydavau, kad reikia kažką padaryti, kažką pasakyti ar kažkuo būti, kad kažkaip rastum Malonę. Prieš keletą metų, kartu su sūnum Aldenu leidom laiką paplūdimy ir maudėmės. Tada jam buvo maždaug pus penktų ar penkeri. Jis buvo užsisegęs gelbėjimosi liemenę. Tada jis pažiūrėjo į mane ir tarė: „Tėveli, ar žinai, kaip tave myliu?“ O aš tik pagalvojau: „Oba, iš kur čia dabar?“ Jis tęsė: „Jei šitos bangos būtų dešimt kartų didesnės už tave ir keturiasdešimt kartų didesnės už mane, aš nusivilkčiau gelbėjimosi liemenę ir užvilkčiau ją tau. Tu išsigelbėtum, o aš, galbūt, nuskęsčiau. Štai taip aš tave myliu.“
Tuo metu man atsivėrė apreiškimas apie Dievą, Dievą Tėvą, ir supratau, kad maniau, jog tai mano atsakomybė susirasti liemenę. Bet iš tiesų, kad rasčiau liemenę kol jos dar nerado kas kitas – lyg jų skaičius būtų ribotas. (Tiesą sakant, niekad negirdėjau tokios Evangelijos interpretacijos. Visa kita, mano manymu, išlieka aktualu. Vert. past.) Tačiau skaitydamas Raštą ir Malonės istoriją bei matydamas Malonės jėgą, Kristaus atliktą ir atliekamą darbą, iš tiesų manau, kad ne mano pareiga nėra šuniuku plaukti savo žmogiškomis jėgomis, kad rasčiau Malonę. Ji – nemokama dovana. Šia malone mane apvelka Dievas. Todėl mano pareiga yra nenusivilkti gelbėjimosi liemenės, neatstumti Dievo Malonės.
Versta iš interviu su Spenseriu Burke
Sugrįžom
2006-09-17 Kasdienybė, Kelionės, Suaugusiųjų žaidimai
Na štai, pirmoji mūsų kelionė dviračiais baigėsi. Po to, kai abu nusipirkom po šio pobūdžio transporto priemonę, ilgesnei kelionei išsiruošėm pirmą kartą. Na ką, viso sukorėme šiek tiek daugiau, nei 50 km. Kelionės trukmė (paties važiavimo) – beveik keturios valandos. Rytoj, matyt, vaikščiosim kaip medinėm kojom ir sėdėsim ant kaip medinių užpakalių. Bet abu džiaugiamės. Beje, dviratinėje kėdutėje sėdėjo ir Vakaris. Į kelionės pabaigą neišlaikęs kelionės įtampos vaikas nulūžo. 
Kviečiame peržiūrėti keleto vaizdelių iš kelionės.
Komunija II
2006-09-07 Gera naujiena, Gyvenimas kartu, Senovinė ateitis, Teologija, Vertimai
Šią apologiją arba tikėjimo gynimą Justinas rašo Imperatoriui Titui Elijui Adrianui Antonijui Pijui Augustui.
Pastebėkite, kada šis žmogus rašė – vos šimtas metų po Kristaus mirties. Jo jokiu būdu negalima apkaltinti pataikaujant korumpuotai imperinei bažnyčiai, nes tai – kur kas anksčiau, nei ketvirtasis amžius.
Justinas Kankinys – 150-160 m.
Vertė Simonas Kiela
LXVI SKYRIUS – APIE EUCHARISTIJĄ
O šis maistas tarp mūsų vadinamas Eucharistija (gr. euchariseo - aš dėkoju), kurio niekas kitas negali valgyti – tik tie, kurie tiki, kad tai, ko mokome, yra tiesa, ir nusiprausę nuodėmių atleidimui ir atsinaujinimui, ir kurie gyvena Kristui patinkantį gyvenimą. Nes juos priimame ne kaip paprastą duoną ir gėrimą, bet kaip Jėzų Kristų, mūsų Atpirkėją, per Dievo žodį tapusį kūnu. Jis turėjo ir kūną, ir kraują mūsų atpirkimui. Taigi, esam taip išmokyti, kad maistas, palaimintas jo žodžio malda, perkeistas maitina mūsų kūną ir kraują, yra Jėzaus, kuriam buvo suteiktas kūnas – kūnas ir kraujas. [Tuo tikime], nes savo raštuose, vadinamuose evangelijomis, apaštalai mums tai perdavė, kaip ir buvo priėmę: kad Jėzus paėmė duoną ir padėkojęs tarė: „Tai darykite mano atminimui, tai – mano kūnas“, o vėliau lygiai taip pat paėmęs taurę ir padėkojęs, tarė „Tai – mano kraujas“ ir davė jiems. Tai piktieji velniai mėgdžiojo Mitros misterijose ir liepė taip pat daryti. Taip duona ir vandens taurė naudojama jų mistinėse įšventinimo apeigose – apie juos arba jau žinai, arba pasidomėjęs gali sužinoti.
Skaitykite toliau »
Komunija I
2006-09-07 Teologija
Kadangi ėmiausi diskutuoti (komentaruose ir el. paštu) apie Komuniją, nusprendžiau sudėti keletą įrašų apie šį reikalą. Dalimis tai jau rašiau komentaruose, tai šiek tiek paredagavęs sudedu atskirais įrašais.
Bendravimas su Jėzumi Komunijoje yra tik viena jos pusė. Apie ją jau daug prirašyta, tai bent jau dabar nebesivarginsiu iš naujo rašyti.
Dar viena dimensija yra bendravimas tarpusavyje – žmonės sueina kartu švęsti Viešpaties mirties ir prisikėlimo! Dar daugiau. Per Komuniją susijungiame ne vien su Jėzumi, ne vien su matoma bendruomene, bet ir su nematoma visų laikų Bažnyčia. Tai – šventųjų bendravimas, apie kurį kalbama ir Apaštališkame tikėjimo išpažinime.
Kun. Antanas Saulaitis jau išvyko
2006-09-05 Gera naujiena, Gyvenimas kartu, Išmintis, Misija, Teologija
Šiandien Bernardinai.lt radau straipsnelį ir interviu su Kun. Antanu Saulaičiu video. Kviečiu pasiskaityti ir pasižiūrėti.
Rugpjūčio viduryje į naujas misijas Čikagoje išvyko visų mylimas kunigas tėvas Antanas Saulaitis.
Per tuos 9-erius metus, kuriuos praleido Lietuvoje, tėvas Antanas daug spėjo nuveikti, o labiausiai – patraukti savo šiluma, meile, kuria dalijosi su kiekvienu pas jį atėjusiu žmogumi.
Per tuos kelerius metus, kai įsikūrė „Bernardinai.lt“, tėvas Antanas tapo vienu iš mėgstamiausių ir skaitomiausių mūsų autorių, bendradarbių, dvasinių mokytojų.
„Bernardinai.lt“ tikisi, kad ir ateityje su kunigu A. Saulaičiu nenutrūks ši graži draugystė, ji nepaisys jokių sienų ir kilometrų.
Siūlome pokalbį su tėvu Antanu, darytą dar Lietuvoje.
Pakutuvenai III
2006-09-04 Gyvenimas kartu, Kelionės
Iš tiesų, tai nieko gudraus šiadnien, turbūt, ir neparašysiu. Tiesiog, po Pakūtų paliko taip gera ant širdies… Brolių vaišingumas, priėmimas, atvirumas ir meilė iš tiesų pakerėjo.
Skaitykite toliau »
