Simonas Kiela

Bent jau aš, paprastai, vasaros pabaiga laikau rugpjūčio 31 d., bet vakar sužinojau, kad ta diena iš tiesų yra Žolinė, rugpjūčio 15 d. Pasirodo, kad lietuviai būtent šitą dieną laikė vasaros pabaiga. Ir kaip gi aš tai sužinojau? Ogi verčiau paskutiniame didžiąjame Klaipėdos miesto jomarke (čia nuo rusiško jarmarka vokiškojo JahrMarkt – metų turgus, matyt) – mugėje su dainom ir šokiais bei senaisiais amatais.

Tai va, ten visą paradą vedė vilnietė Gražina Kadžytė, o aš buvau jos angliškas balsas. Ji pasakojo, kad, iš esmės, Žolinė yra padėkos diena. Tą dieną dėkojame už viską, kas augo, prie ko prisidėjo ir mūsų rankos, bet, galiausiai, buvo duota iš Dievulio malonės. Taigi, tai – lietuviška Padėkos diena. Įdomiai, ar ne?

Katalikiškoje tradicijoje, ši šventė kažkaip siejasi su Marijos ėmimo į dangų (su visu kūnu) diena. Na, kaip post-protestantiškai sielai, tai tokios dienos kažkaip keistai skamba, bet net nenoriu pradėti ginčytis. Man tai geriau skamba kaip Padėkos diena, tuo labiau, kad ir katalikų bažnyčiose būtent tuo užsiimama šitą gražią dieną. Prisimenu, kaip, berods, pernai, kai transliavo mišias iš Vilniaus Katedros, žmonės nešė kardinolui-vyskupui žemės vaisius, o jis juos laimino. Graži aukos ir padėkos Dievui simbolika. Man ji tikrai priimtina.

Nors šiais metais per daug šitos dienos neįprasminau, bet kitais gal jau reiks.

Bet yra ir dar vienas reikalas, dėl ko vasara man jau, praktiškai, baigėsi. Ogi todėl, kad jau reikia ruoštis kitiems mokslo metams (aš gi dar ir dėstytojas), ir todėl, kad baigėsi visos vasaros stovyklos. Šiemet teko sudalyvauti studentų (LKSB), „Būrų“ (LKB vyrų), paauglių (LKB) ir „Neformalų“ stovyklose. Visos, savotiškai, buvo įdomios. Paskutinioji ypač. Labai netradicinė buvo. Apie ją šiek tiek rašyta ir pačiam Neformalų puslapyje, ir mano draugo Joakimo dienoraštyje.

O štai ir keletas nuotraukų iš pastarosios stovyklos.