PaskaiÄiau įdomų Kyle Porter įrašą apie tai, kÄ… reiÅ¡kia bÅ«ti krikÅ¡Äionimi. Jis raÅ¡o apie tai, kad daugelis dÄ—sto, jog reikai tikÄ—ti Å¡iuo ar kituo dalyku, bet pateikia kontraargumentÄ… apie tai, kÄ… reikia daryti, kad galÄ—tum laikyti save krikÅ¡Äionimi.
Taigi, keletas ne per daug kritiÅ¡kų minÄių to įraÅ¡o tematika.
- Nuolat Å¡vÄ™sti EucharistijÄ…/KomunijÄ…/VieÅ¡paties vakarienÄ™. Dievo KaralystÄ— yra KaralystÄ—s Å¡ventÄ—. JÄ—zus tai aiÅ¡kina, kaip savo misijos kulminacijÄ…. Tai kodÄ—l gi mes drįstame teigti, kad porÄ… kartų per metus yra pakankamai, kad tik ji neprarastų reikÅ¡mÄ—s? Oi…
- BÅ«ti su žmonÄ—mis, su kuriais meldžiatÄ—s. Tikrai, tai yra svarbu. AÅ¡ matau tai savo gyvenime… Melstis su artimiausiais žmonÄ—mis. Bet net ir to neužtenka. Reikia ir kitų, kurie pataiso, kurie padeda įvertinti savas teorijas, kurie padeda nenukrypti nuo esmÄ—s. BendruomenÄ— yra svarbu.
- Jis vÄ—l kalbÄ—jo apie bendruomenÄ™… Gal jis pasikartojo…
- Tikra disciplina. Melstis kartu, skaityti RaÅ¡tÄ…, padÄ—ti vargÅ¡ams – kažkas, kas iÅ¡ tiesų yra gyvenimo dalis, ar Å¡iandien tu nori tai daryti, ar ne. Tai daryti verta, ir tu tuo užsiimi. Tai labai svarbu.
OK, jie vienas iš šitų punktų nėra tavo gyvenimo dalis, gal neverta panikuoti. Bet tai svarbu. Reikėtų iš naujo įvertinti, ką mes veikiam, ko dalimi esam.
Nuo savÄ™s dar pridÄ—Äiau, kad, savaime suprantama, bÅ«ti reikÄ—tų prieÅ¡ darymÄ…, bet nedarymas gali bÅ«ti nebuvimo indikatoriumi, ane?
Gerai, jau vėlu, todėl Viešpaties ramybės jums.



