Kitokios Kalėdos
2005-12-27 Kultūra, Senovinė ateitis, Teologija
Na štai, jau įžengėme į tarpušventį – tarp Viešpaties Gimimo, šv. Kalėdų (12-25) ir Viešpaties Apsireiškimo, Trijų Karalių (01-06). Tai – laikotarpis, kuomet džiaugiamės, nors gal ir ne visiškai suvokdami – jei jau sektume ir prieš dvidešimtį amžių, ir šių dienų kontekstą – ką švenčiame. Tada nedaugelis net atkreipė dėmesį į šį įvykį – vos saujelė piemenų ir keistų užsieniečių. Šiandien irgi visi švenčia… Eglutės, Seniai Šalčiai – kiti kiek tautiškiau, Kalėdų Senelius prisimena – bei Seniai Besmegeniai ir kitokie Seniai. Gražu, visi švenčia žiemą. Gal ir kaltinti nėra kaip… Juk ir patys nestovime aukščiau visuomenės – ką čia bekaltinsi? Tiesiog, paralelių užtenka…
Norėčiau jums pasiūlyti į šv. Kalėdų istoriją pažvelgti iš kiek kitos perspektyvos. Šiuos trumpus pamąstymus pateikė ReJesus.co.uk svetainė. Paskaitykime, ką šv. Kalėdos galėjo reikšti Marijai, Juozapui ir Jėzui… Apie tai siūlau pasiskaityti Laisvųjų Krikščionių Bažnyčios puslapyje »

Kefyras su batonu…
2005-12-26 Kasdienybė, pasijuokim
Numirė kartą vienas vyrukas. Nuėjo į dangų ir ten šventas Petras jam iškart parodė jo celę. Jis sėdi toj celėj ir galvoja: „Valgyt norisi!“
Pasižiūri pro langą, mato – pragaras, visi stalai lūžta nuo maisto, ėda visi, kiek telpa… Ateina Petras, atneša jam batono su kefyru.Tas galvoja: „Nu, gerai. Čia gal pusryčiai tiktai, pietūs jau stipresni bus.“
Paėmė išgėrė kefyrą, suvalgė batoną… Sėdi, žiūri – pragare pietus daro, viskas lūžta ten, galvoja: „Na kada ateis tas Petras?“
Ateina Petras, atneša vėl batono su kefyru. „Gerai. Čia – pietūs. Bet jau vakarienė tai jau turėtų būti super.“
Vėl pragaran žiūri – ten vakarienė, vyno pilna, visi lėbauja.
Ateina šventas Petras, atneša vėl batono su kefyru…
Tas sako:
- Petrai, pažiūrėk. Aš nesuprantu – čia dangus ar ne dangus. Pažiūrėk – pragare va chebra linksminasi, valgo, maisto daug pas juos. Kodėl čia man batono su kefyru?..
Petras sako:
- Tu ką, nori, kad aš dėl mūsų dviejų čia balių kelčiau?
Vienas… vienas… vienas….
2005-12-25 Kasdienybė, Teologija, pasijuokim
Kalėdų proga gavau bažnytinių anektodų knygelę, kurią išleido Vilniaus Jėzuitų gimnazija savo jubiliejaus proga. Tai dabar kai neturėsiu ką labai jau protingo pasakyti, atsiųsiu jums po naują anekdotą, kuris man patiks. Kai kuriuos anekdotus gal kiek pataisysiu, kad, mano nuomone, jie geriau skambėtų. Beje, visus juos galit pasiskaityti ir jų pačių svetainėje (Juokai kategorijoje). Kaip suprantu, kopiraito © kaip ir nereikės, nes tai – liaudies kūryba ir išmintis. Taigi, šai – pirmasis:
Užeina garso operatorius į bažnyčią ir sako:
- Dieve, ar tu mane girdi?.. Dieve?.. Vienas… Vienas… Vienas…![]()
Linksmų Šv. Kalėdų
2005-12-23 Kasdienybė, Kultūra, Teologija
Paprastai mes nedaug kam besiunčiam atvirutes. Taigi, šiemet siunčiu atvirutę jums tokiu būdu. Laimingų Šv. Kalėdų nuo Kielų šeimynos.


Kalėdinė eglutė
2005-12-17 Kultūra, Senovinė ateitis, Suaugusiųjų žaidimai, Teologija
Šiandien šoniniam skydely puikuojasi nauja apklausa: Ar jau papuošėte eglutę? Neklausiu, ar tai – kalėdinė eglutė, nes daugelis jas puošia visai ne dėl Viešpaties Įsikūnijimo šventės, t. y. Kalėdų, nors ir švenčia pagal Vakarų Bažnyčios tradiciją ir kalendorių. Svarstau, ar ši apklausa nereikalauja paaiškinimų, nes kai kurie klausimai gali būti ne labai suprantami. Na, kągi, pirmyn:
- Taip. Šį atsakymą pasirenka tie, kurie eglutę jau papuošė. Tai būtų žmonės, kuriems Adventas (laukimo laikotarpis iki Kalėdų) nedaug ką reiškia. Tai – ne kaltinimas, o fakto konstatavimas. Šie žmonės susitapatina su juos supančia kultūra ir „švenčia“ atėjusią (?!) žiemą.
- Ne, bet planuoju papuošti dar nesibaigus Adventui. Tai – tokie patys žmonės, bet dėl vienų ar kitų priežasčių dar nespėjo ar nesiėmė puošti eglių.
- Nepuošiu eglutės dėl religinių įsitikinimų. Patikėkit, yra tokių žmonių. Dalis jų priklauso nevakarietiškai kultūrai, bet ir tų užtenka. Išskirčiau dvi grupes, kurios eglučių nepuošia dėl panašių priežasčių. Beje, jos abi turi bendras šaknis. Tai – Jehovos liuditojai ir Septintos dienos adventistai. Jie iš vis nepripažįsta jokių švenčių – ar tai būtų gimtadieniai, ar religinės šventės. Tiesa, pastarieji švenčia Šabą (šeštadienį – sekdami hebrajišką tradiciją ir, jie pridurtų, sukūrimo tvarkos tvarką – švęsti septintą dieną, nes savaitė prasideda nuo sekmadienio. Galite pasakyti: „Kokia nesąmonė!“ – bet taip yra). Šventes jie priskiria pagoniškai tradicijai. Nešvęsdami jų jie demonstruoja savo nesusitapatinimą su pasauliu (irgi teologinis terminas).
- Iš viso nepuošiu eglutės – tingiu. Nors tai – ir galimybė, pasiteisinimas prastas. Tingėti negarbinga, tingėti negražu…
- Nepuošiu eglutės, nes per šventes nebūsiu namie. Tai – mano variantas. Daug laiko peraleisiu pas tėvus Vilniuje, tai po to, grįžus, eglutę pirkti būtų kažkaip keista. Na, o tėvukai jau papuošė eglę. Tai – gražus nemirtingumo simbolis. O nepuošiu jos iki Kalėdų išvakarių, nes manau, kad Adventinis laukimas turi prasme. Čia – kaip ir su kiekvienu geru daiktu – jei jis tampa kasdieniškas, jis nebėra šventinis. Yra ir kitų priežasčių, bet šiam kartui užteks.
Visi kiti atsakymai – jau lankytojų kūrybos vaisius. Juos patys tegu ir paaiškina komentaruose.
Uždaryta šventėms
2005-12-14 Kultūra, Senovinė ateitis
Na ką, pernai manęs vos neišmetė iš darbo už tai… O šiemet vėl tas pats – pamaldų NETGI SEKMADIENĮ per Kalėdas NEBUS!
Neuždarykit bažnyčios šventėms, nes tai – vienintelė diena, kada einu į bažnyčią…
Na, mes renakamės neatsiliepti į šį prašymą. Priežasčių tam bent keletas:
- Mūsų bendruomenė susikūrė LCC, kai Dievą pamilę ir tikėjimą pamatę studentai nusprendė sekti paskui tą Keistuolį iš Nazareto. Kadangi daugelis studentų suvažiavo iš skirtingų miestų ir po to užaugę kažkokiu būdu liko gyventi Klaipėdoje, nemažai mūsų važiuos lankyti savo tėvų, būti su šeimom ir šnekėtis apie Įsikūnijimo Stebuklą ten, kur jų labiausiai reikia. Taigi, UŽDARYTA ŠVENTĖMS!
- Ne žmonės šventėms, o šventės žmonėms. Tas Keistuolis iš Nazareto kažką panašaus yra kalbėjęs. Vietoje to, kad bandytume prikalbinti žmones pasilikti, kad atliktų tam tikrus religinius ritualus, leidžiame jiems važiuoto namo. Taigi, UŽDARYTA ŠVENTĖMS.
- Ar švęsti Įsikūnijimą tereiškia vieną kartą per metus ateiti į pastatą su kryžiumi ant stogo? UŽDARYTA ŠVENTĖMS.
Klaipėdos LKB pamaldas rengs Kūčių vakarą, gruodžio 24 d., 21.00 val. Simono Dacho namuose. Tai – „Bernelių mišių“ analogija, kuomet su piemenėliais džiaugsimės Gerąja Naujiena: Mums gimė Išganytojas! Labai kviečiame prisijungti.
[ATNAUJINTA] Šiandien per pamaldas buvo nuspęsta, kad ir per Kūčias žmonės švęs šeimose arba vieni pas kitus.- Dėl to, kad UŽDARYTA ŠVENTĖMS nesijaučiam kažkokie teisesni. Kitas kontekstas galbūt diktuotų visai kitokias sąlygas, bet mūsų sąlygomis manome, kad tai – teisingiausias sprendimas. Žinome daugybę bažnyčių, kurios rinksis sekmadienį švęsti šv. Kalėdų. Kai kurie iš mūsų taip pat eisime ir susitiksime su jais…
- Iš tiesų, paraginčiau visus mus eiti ir prisijungti prie tų, kurie švenčia šv. Kalėdas susitikdami, šlovindami Dievą švęsdami prie Viešpaties Stalo. Galbūt neužsidarydami nuo visų kitų, mes netgi geriau suvoksime, ką reiškia būti didesnės Bažnyčios, Kristaus Kūno dalimi, kai sutiksim tuos, kurių veidai dar nėra mums pažįstami, bet palinkėsime jiems Ramybės ir kartu džiaugsimės Išganytojo gimimu.
P. S. Turiu ir dar vieną priežastį, kuri nėra tikroji priežastis, kodėl nerengiam pamaldų Kalėdų dieną. Priežastis paprasta – vakare turiu jau būti Vilniuje, nes mano svainiui sukanka 40 metų. Tai tapo jau tradicija, kada Jūratės giminė susirenka kartu. Tiesa, tas keistuolis kalbėjo ir apie neapykantą giminėms palyginus su atsidavimu jam, tačiau ir apie blogesnius už netikinčius žmones.
SmartMedia-Olimpus
2005-12-13 Kasdienybė, Suaugusiųjų žaidimai
Pasirodo, SmartMedia kortelės užlūžta dėl įsimagnetinimo. Šiandien tai sužinojau, kai vakar kažko užsilenkė mano fotoaparatas – nenorėjo priimti kortelės nors tu ką. Rašo: „CARD ERROR“ ir baigta. Kągi, šiandien vis tiek reikėjo važiuoti į „Vėtrungę“ kitais reikalais, tai užsukau ir į fotolaboratoriją, kad gal suformatuotų man tą kortelę, ar kaip, nes įtairau, kad tiesiog duomenys buvo sugadinti. Nieko panašaus. Jei jums būtų tokia problema, nepanikuokit. Greičiausiai, kortelė yra įsielektrinusi. Tuomet tereikia antistatiko purškalo ir švelnios servetėlės, kuri nepaliktų plaušelių. Pravalė tuos auksinius kortelės kontaktus ir voila – kortelė vėl veikia! Ta pačia proga dar ir išbandėm ją. Taip aš už dyką pasidariau studijinę savo nuotrauką. Žr. viršutiniam kampe arba čia »
Brian D. McLaren apie Bibliją
2005-12-12 Senovinė ateitis, Teologija, Vertimai
Gali būti, kad tai jau esate skaitę 2005-02-22 mano sename dienoraštyje. Tiesiog, norėjau perkelti čia, nes mintys tikrai geros. Jei skaitėt, atsiprašau už pasikartojimą. Apie panašius dalykus neseniai rašė ir mano draugas Neformaluose: pirma ir antra dalys.
Tik vakar pabaigiau skaityti Brian D. McLareno knygą Kitoks krikščionis. Jos gale, 158-159 psl. radau nuostabią citatą. Norėjau su jumis ja pasidalinti. Na, tiesiog, pataikyta į 10-tuką:
Na, jei jau prakalbom apie mano komentarus Biblijos tema… Galėčiau tik pasakyti, kad yra bent keletas būdų, kaip „nužudyti“ Bibliją. Galima jai padaryti skrodimą, ją išanalizuoti, paversti ją tiesiog abstrakcija. Galima būtų skaityti nusenusias jos istorijas ir nudriskusią poeziją, ir iš jų ištraukti gražias abstraktybes, sterilius teiginius bei aštrius principus. (Belieka tik stebėtis, kodėl Dievas tiesiog nepateikė abstrakčios sistemos, o surašė istorijas ir poeziją!) Galima būtų išbraukyti visus jausmingus žodžius, pašalinti paradoksus, daugiaprasmius išsireiškimus bei įdomius trimačius žmones. Rezultate būtų gražūs moraliniai pamokymai, paprastos dvimatės sistemos bei plokščia bei nuobodi proza, skambanti kaip civilinis kodeksas arba instrukcija, kaip surinkti dviratį. Galiausiai, Biblija išnyks, prapuls, o liks vien tik taip trokštos sisteminės teologijos nuosėdos, kurių nuo pat pradžių ir siekėme.
Arba, jei nori, Bibliją gali pradėti žudyti ją demitologizuodami. Gali ją skaityti lyg būtum inžinierius ir išbraukti viską, kas netinka moderniam, vakarietiškam, redukcionistiam suvokimui. Teologinės taksidermijos pasėkoje lieka užmarinuotas pavyzdys, tuščias kiaukutas, tigro iškamša.
Gerai, kad yra ir trečia alternatyva – Bibliją skaityti nepamirštant, kad ji – senovinių kūrinių rinkinys, gimusi tarp žmonių, kurie tikėjo, jog tiesą geriausia perteigti istorijos bei žmogiško kūno meno pagalba, o ne abstrakcijų, plano ar moralizacijų pavidalu. Tokiu būdu Biblijos rašytojus atpalaiduojame nuo prievolės prisitaikyti prie modernių lūkesčių. Vietoj to, prisijungiam prie jų suvokdami savo dalią būti „angelais ir demonais, supančiotais mėsa“ (atrodo, Mertonas kažką panašaus yra rašęs) ir tai, kad mūsų pusantro kilogramo sveriančios smegenys niekada nesutalpins kviečio grūdo ar smilties stebuklo, tuo labiau visatos Kūrėjo!
Pasak Biblijos, žmogus gyvas ne vien sistemomis, abstrakcijomis ar principais, bet ir istorijomis, poezija, patarlėmis ir paslaptimi. Ir nuostabiausia yra tai, kad vietoj moralizmo pančių, kuriuos reikėtų uždėti kitų istorijų dalyviams (nereikėtų pamiršti, kaip kitiems primetama Vakarų civilizacijos istorija), Biblija mus kviečia dalyvauti joje surašytoje istorijoje – mylinčio Kūrėjo istorijoje, kuriai jis davė nuostabią ir žavią pradžią, ir kurią, nepaisant daugybės mūsų klaidų, gražiai užbaigs. Gyvendami šia istorija, rasime ir kitų istorijų keliauninkus. Jie susidomės mūsų istorija, kurioje, jei teisingai ją suprantame, yra pakankamai vietos ir jiems, ir jų istorijoms.
Tai, ką skaitau
2005-12-09 Kasdienybė, Kultūra, Senovinė ateitis, Teologija
Jau kuris laikas nerašau. Paskutinis įrašas apie jogą irgi daugiau liūdnas, nei juokingas. Nežinau, kaip jis dera su Adventu. O laukimas išlieka realus. Gal todėl ir mažiau rašymo.
Beje, kažkur skaičiau ar girdėjau (visai neseniai), kad Adventas – ne pasninko metas, kaip kad anksčiau galvojau. Na, ne tai, kad galvojau taip, bet tiesiog neanalizavau kitaip. Pasirodo – ir tai iš tiesų makes sense – kad Adventas yra metas maldai. Gal kiek keista, tačiau dėl pasikeitusio grafiko (Vakarį dabar visą savaitę, kartais net po du kartus, reikia vežioti į polikliniką masažams ir mankštai) maldos dar sumažėjo.
Bet ketvirtadienio adventinio „laukimo“ vakarai vyksta ir toliau. Nedaug juose žmonių – vos keletas – bet jie suteikia prasmę šioms keletai dienų iki Įsikūnijimo šventės, kuomet Išganytojas tampa žmogumi, sugrįžta teisingai teisti kūrinijos ir vėl, iš naujo, ateina atnaujinti mūsų gyvenimo, nukreipti jį šviesos taku.
O man šis Adventas – dar ir skaitymo metas. Ką aš skaitau…
- Alan Creech – visuomet gilūs ir reikšmingi pamąstymai, tikras gyvenimas, gili krikščioniška patirtis, mistinė, sakramentinė ir liturginė vienybės su Kristumi versmė.
- Vindicated, aka Kyle Porter, aka Captain Sacrament – anglikoniškai nusiteikęs Alano mokinys, tos pačios bendruomenės, Vine & Branches, narys. Įdomios, kartais gal kiek arogantiškos, bet gilios mintys. Beje, jis jau vieną semestrą praleido Oxfordo Universitete. Dabar grįžęs namo į Ameriką žiemos atostogoms.
- Jesus Creed, aka Scott McKnight – North Park Universiteto Chicagoje profesorius, atvirai akademiškas, bet neįtikėtinai šiltas ir įžvalgus; gyvenantis ne vien privilegijuotos akademijos svaičiojimais, bet ir kasdieniškai. Paskutinis jo įrašas – apie Kalėdines pamaldas sekmadienį – mane nuramino. Bet jis rašo ir apie daugybę kitų dalykų, pvz. apie A+A Johnny Cash.
- House Church Blog – gal kiek dogmatiškas, stumiantis vienos formos programą, bet geras skaitalas; generuoja gerų minčių.
- TallSkinnyKiwi – jaunatviškos jau nebe pirmos naujazelandiečio mintys; daug kalbama apie Emerging Church.
- Adventiniai skaitiniai – ūūūūū, katalikiškas reikalas…
- Kasdieninės maldos – anglikonų reikalas.
Žinoma, yra ir kitų pasiskaitymų, bet šitie kol kas dominuoja. Tiesa, dar yra Šventasis Raštas ir kita popierinė knyga, kurios paveikslėlį matot.
Joga indiškai ir rusiškai
2005-12-06 Kasdienybė, Kultūra
Ypatingas rusų lankstumas jiems padeda praktikuoti tokias pozas, kokioms indų meistrai treniruojasi metų metus.
via Erich
Nuo savęs galiu pridėti tik tiek, kad šis vaizdelis primena filmą „Monty Python“, kuriame skamba ši citata:
Niekas nesitiki ispanų inkvizicijos (angl. – Nobody expects the Spanish Inquisition)
Čia galima perfrazuoti:
Niekas nesitiki rusų revoliucijos…
Numirė kartą vienas vyrukas. Nuėjo į dangų ir ten šventas Petras jam iškart parodė jo celę. Jis sėdi toj celėj ir galvoja: „Valgyt norisi!“




