Na štai, jau įžengėme į tarpušventį – tarp Viešpaties Gimimo, šv. Kalėdų (12-25) ir Viešpaties Apsireiškimo, Trijų Karalių (01-06). Tai – laikotarpis, kuomet džiaugiamės, nors gal ir ne visiškai suvokdami – jei jau sektume ir prieš dvidešimtį amžių, ir šių dienų kontekstą – ką švenčiame. Tada nedaugelis net atkreipė dėmesį į šį įvykį – vos saujelė piemenų ir keistų užsieniečių. Šiandien irgi visi švenčia… Eglutės, Seniai Šalčiai – kiti kiek tautiškiau, Kalėdų Senelius prisimena – bei Seniai Besmegeniai ir kitokie Seniai. Gražu, visi švenčia žiemą. Gal ir kaltinti nėra kaip… Juk ir patys nestovime aukščiau visuomenės – ką čia bekaltinsi? Tiesiog, paralelių užtenka…
Norėčiau jums pasiūlyti į šv. Kalėdų istoriją pažvelgti iš kiek kitos perspektyvos. Šiuos trumpus pamąstymus pateikė ReJesus.co.uk svetainė. Paskaitykime, ką šv. Kalėdos galėjo reikšti Marijai, Juozapui ir Jėzui… Apie tai siūlau pasiskaityti Laisvųjų Krikščionių Bažnyčios puslapyje »
Numirė kartą vienas vyrukas. Nuėjo į dangų ir ten šventas Petras jam iškart parodė jo celę. Jis sėdi toj celėj ir galvoja: „Valgyt norisi!“
