
Šiandien mane liuteronų jaunimas pasikvietė, kad papasakočiau jiems, kas yra tie laisvieji krikščionys-anabaptistai, iš kur jie ir su kuo juos valgyti pusryčiams.
Didžiausią įspūdį jiems paliko faktas, kad anabaptistai 16-17 amžiuje malkų gaudavo tiek nuo katalikų, tiek nuo protestantų. Reikalas buvo tas, kad šie tikintieji metė iššūkį to meto valdžios institucijoms. Šiandien tai, iš tiesų keista, tačiau tuo metu Europa nieko panašaus net įsivaizduoti negalėjo. Anabaptistai, sekdami Jėzaus mokymu neprisiekinėti, savo tėvyne laikyti ne šio pasaulio, bet Dievo karalystę, krikštydami tik suaugusius ir taip laužydami nusistovėjusią tvarką (juk per krikštą tuomet buvo tampama ir savos šalies piliečiu!) valdžiai tapdavo nepriimtini. Ragavo ir protestantiškos, ir katalikiškos ugnies. Skandino juos (taip pasijuokdami iš anabaptistų įsitikinimų dėl krikšto panardinimu) ir upėse, ir ežeruose ir vieni, ir kiti.
Viršuje esančioje miniatiūroje atvaizduota Dirk Willemso istorija. Šis anabaptistas, pasprukęs iš kalėjimo ir bėgdamas per užšalusį ežerą, atsisukęs pamatė, kad jo persekiotojas įlūžo. Krikščionis negalėjo tiesiog nekreipdamas dėmesio palikti bėdžiaus. Jis sugrįžo, ištraukė jį, bet tuo pačiu pasirašė sau mirties nuosprendį. Mokantys angliškai apie tai gali pasiskaityti ir daugiau.