Senąjame dienoraštyje publikavau skaitinių iš istorinės krikščionybės seriją – Kryžiaus Jonas, Tamsi sielos naktis. Nors komentarų ir nebuvo per daug (gal per gilu ir ne labai suprantama dažnam Interneto platybių naršytojui?), nusprendžiau ir toliau publikuoti įrašus šia tema. Taigi – nauja serija! Šv. Pranciškus po neilgą ištraukėlę per dieną.
šv. Pranciškus
Margaritone d’Arezzo
Arezzo muziejus
1270-1285Apie Pranciškų
Pakrikštytas Giovanni Francesco di Pietro di Bernardone (Džiovani Frančesko di Pietro di Bernardone), legendinis Šv. Pranciškus Asyžietis laikomas vienu pirmųjų Italijos mistikų. Gimė jis ir pasaulietiškoje, ir turtingoje šeimoje. Jis tapo savosios aplinkos produktu, tačiau po atsivertimo jo gyvenimas iš esmės pasikeitė.
Pranciškus išgirdo, kad Dievas jį kviečia „atstatyti“ Bažnyčią – bažnytėlę San Damiano miestelyje (vėliau jis suprato, kad pašaukimas buvo kur kas didesnis ir gilesnis). 1209-taisiais metais, Pranciškus pajuto stiprų troškimą „sekti Kristumi“. Jis tai suprato, kaip neturtą, skaistybę ir paklusnumą. Pranciškus iš tiesų nusivilko ištaiginguosius savo drabužius ir padavė juos tėvui. Taip jis išreiškė savo naujo gyvenimo, į kurį žengė, pradžią. Pranciškus ėmėsi tarnauti raupsuotiems ir kitiems ligoniams iki pat savo mirties 1226-aisiais.
Giliadvasio Pranciškaus pavyzdžiu pasekė ir kiti. Taip buvo įkurtas Pranciškonų ordinas, kurio nariai bando sekti jo pavyzdžiu ir šiandien. Pranciškus buvo mylimiausias viduramžių šventasis, kuris traukė širdis tų, kurie skaitė apie jį. Jis pasižymėjo ypatinga dovana visame pasaulyje – visame, kas gyva – matyti nuostabią Dievo dovaną. Saulę, mėnulį ir visus žemės kūrinius Pranciškus vadino broliais ir sesėm.
Nors pats daug ir nerašė, Pranciškaus draugai ir pasekėjai plačiai nupiešė jo gyvenimą ir mintis. Čia pateikiame ištrauką iš klasika tapusios biografijos, pavadintos „Mažosios Šv. Pranciškaus gėlelės“ – kerinčių pasakojimų apie šį šventąjį ir jo „Mažuosius Brolius“ bei pasaulio išsižadėjimą (su džiaugsmu!), kad galėtų tarnauti kartu su Jėzumi.
Kai skaitysite šią istoriją, patarčiau per daug nesirūpinti, ar šie dalykai įvyko lygiai taip pat, kaip surašyta, ar teologija kiekvienoje vietoje teisinga. Vietoje to, geriau, skaitykit istoriją lyg skaitytumėt romaną. Džiaukitės ir…priimkit iššūkį.
Tęsinys »
Na va, šiandien man išeiginė, tai visą dieną prasėdėjau prie savo naujo dienoraščio. Smagu, kai veikia. Dabar, kai tik Vakaris susitvarkys kambarį, pėsčiom keliausim prie jūros. Ir šunį pavedžiosim, ir akys mano pailsės nuo kompo, ir orą nuleist bus galima 
.