Senąjame dienoraštyje publikavau skaitinių iš istorinės krikščionybės seriją – Kryžiaus Jonas, Tamsi sielos naktis. Nors komentarų ir nebuvo per daug (gal per gilu ir ne labai suprantama dažnam Interneto platybių naršytojui?), nusprendžiau ir toliau publikuoti įrašus šia tema. Taigi – nauja serija! Šv. Pranciškus po neilgą ištraukėlę per dieną.
šv. Pranciškus
Margaritone d’Arezzo
Arezzo muziejus
1270-1285Apie Pranciškų
Pakrikštytas Giovanni Francesco di Pietro di Bernardone (Džiovani Frančesko di Pietro di Bernardone), legendinis Šv. Pranciškus Asyžietis laikomas vienu pirmųjų Italijos mistikų. Gimė jis ir pasaulietiškoje, ir turtingoje šeimoje. Jis tapo savosios aplinkos produktu, tačiau po atsivertimo jo gyvenimas iš esmės pasikeitė.
Pranciškus išgirdo, kad Dievas jį kviečia „atstatyti“ Bažnyčią – bažnytėlę San Damiano miestelyje (vėliau jis suprato, kad pašaukimas buvo kur kas didesnis ir gilesnis). 1209-taisiais metais, Pranciškus pajuto stiprų troškimą „sekti Kristumi“. Jis tai suprato, kaip neturtą, skaistybę ir paklusnumą. Pranciškus iš tiesų nusivilko ištaiginguosius savo drabužius ir padavė juos tėvui. Taip jis išreiškė savo naujo gyvenimo, į kurį žengė, pradžią. Pranciškus ėmėsi tarnauti raupsuotiems ir kitiems ligoniams iki pat savo mirties 1226-aisiais.
Giliadvasio Pranciškaus pavyzdžiu pasekė ir kiti. Taip buvo įkurtas Pranciškonų ordinas, kurio nariai bando sekti jo pavyzdžiu ir šiandien. Pranciškus buvo mylimiausias viduramžių šventasis, kuris traukė širdis tų, kurie skaitė apie jį. Jis pasižymėjo ypatinga dovana visame pasaulyje – visame, kas gyva – matyti nuostabią Dievo dovaną. Saulę, mėnulį ir visus žemės kūrinius Pranciškus vadino broliais ir sesėm.
Nors pats daug ir nerašė, Pranciškaus draugai ir pasekėjai plačiai nupiešė jo gyvenimą ir mintis. Čia pateikiame ištrauką iš klasika tapusios biografijos, pavadintos „Mažosios Šv. Pranciškaus gėlelės“ – kerinčių pasakojimų apie šį šventąjį ir jo „Mažuosius Brolius“ bei pasaulio išsižadėjimą (su džiaugsmu!), kad galėtų tarnauti kartu su Jėzumi.
Kai skaitysite šią istoriją, patarčiau per daug nesirūpinti, ar šie dalykai įvyko lygiai taip pat, kaip surašyta, ar teologija kiekvienoje vietoje teisinga. Vietoje to, geriau, skaitykit istoriją lyg skaitytumėt romaną. Džiaukitės ir…priimkit iššūkį.
Tęsinys »
Linas
2005-09-28 at 11:15
Nu aš tai kritiškai žiūriu į tą Pranciškų, kaip ir kitus mistifikuotus šventuosius. Jų gyvenimas dabar – kaip tie žmonės, kur su Leninu rastą nešė.
Galų gale manau, kad tai yra figūros, kurias religinė sistema iškėlė kaip vėliavą dėl tam tikrų priežasčių.
Dainius Kepenis
2005-09-29 at 23:45
Labas, Simonai,
ka tik radau tavo puslapi- dziaugiuosi tavo veikla ir tobulejimu. Gaila, dabar neturiu daugiau laiko panagrinet giliau- uzsuksiu kita syki- o Sv.Pranciskus tikrai vertas demesio ir studiju. Ta suprato ir Antanas Maceina paskyres jam visa knyga..Tarp kitko sis zymusis vienuolis buvo ir pavyzdingas sveikuolis…vien del to gali kai ka ir erzinti…
+ simonas
2005-10-01 at 09:56
Sveikas, Dainiau
Kaip faina, kad atradai mano puslapį. Tai kaip čia ieškojai arba kaip užkliuvai?
Manęs tai tikrai nenervina, kad Maceina rūpinosi sveikata. Man dar reikėtų pasimokyti labiau ja rūpintis, jei jau Raštas kalba, kad mūsų kūnas – Dievo šventykla. Na, bet jei jau apie balansą šnekėti, tai kur kas daugiau Raštas kalba apie sielos sveikatą. Todėl, jei žmogus kiekvieną minutę galvoja: “Kaip čia man sveikesniam būti. Oi, va šito tai negaliu daryti, šitą tai jau neškit tolyn nuo manęs…” Kalbu apie nesveiką įtampą. Dažniausiai tai būna žmonės pradėję rūpintis kažkuriuo dalyku. Jei tas rūpestis išlieka ilgam, jis yra nesveikas, nes neneša ramybės ir pasitikėjimo į žmogaus gyvenimą.
Nežinau, Dainiau – ar tu tai matai, kai bendrauji su tais, kurie atvažiuoja į sveikuolių mokyklą? Juk tai, didele dalimi, pradedantys žmonės. Kokie tavo būtų pastebėjimai?
Na, gal čia ir ne visiškai tiesiogiai susiję su šv. Pranciškaus gyvenimu…
Ir dar vienas dalykas magi man paklausti: kodėl sveikuolių mokykloje pastebimas religijų maišymas? Turiu omeny, kad atvažiuoja žmonės su įvairiausiom idėjom, tas teisybė, tačiau ir paties kai kurios frazės man kiek užkliuvo.
Dainiau, tik nesuprask, kad aš čia tais klausimais bandau atsiriboti. Gal, greičiau, suprasti…
Bet kuriuo atveju, smagu, jei skaitysi apie mano gyvenimą ir tai, kas mane domina. Sveikas atvykęs. Pasilik bent kuriam laikui ir jauskis patogiai.
Joakimas
2005-10-10 at 20:04
tarkim pavėlavau laiku atrasti šį įrašą. Yra nuorodą, kad tai jau ne pirmas įrašas, bet ji veda į tą patį atidarytą puslapį, o va kaip tęsinį iš šio puslapio surasti ir neaišku.
+ simonas
2005-10-10 at 21:51
Ačiū. Atrodo, kad jau patvarkiau.
~sekluma » Blog Archive » Šv. Pranciškaus gėlelės - P
2006-05-14 at 13:20
[...] Tęsinys, pradžia čia » [...]
~sekluma » Blog Archive » Šv. Pranciškaus gėlelės - K
2006-05-14 at 13:21
[...] Tęsinys, pradžia čia » [...]
~sekluma » Blog Archive » Šv. Pranciškaus gėlelės - 4
2006-05-14 at 13:24
[...] Tęsinys, pradžia čia » [...]
~sekluma » Blog Archive » Šv. Pranciškaus gėlelės - 3
2006-05-14 at 13:25
[...] Tęsinys, pradžia čia » [...]
~sekluma » Blog Archive » Šv. Pranciškaus gėlelės - 2
2006-05-14 at 13:26
[...] Tęsinys, pradžia čia » [...]
~sekluma » Blog Archive » Šv. Pranciškaus gėlelės - 1
2006-05-14 at 13:27
[...] Tęsinys, pradžia čia » [...]
Šv. Pranciškaus gėlelės – P | Simonas Kiela
2011-02-24 at 22:12
[...] pradžia čia [...]
Šv. Pranciškaus gėlelės – 3 | Simonas Kiela
2011-02-24 at 22:13
[...] pradžia čia [...]
Šv. Pranciškaus gėlelės – 1 | Simonas Kiela
2011-02-24 at 22:14
[...] pradžia čia [...]