Å iandien, kol žiÅ«rÄ—jom „Farenheit 9/11“, aÅ¡ užmigau. Taip saldu buvo, kad vos seilÄ—s nepradÄ—jo bÄ—gti. Po to supratau, kad lovoj geriau, nei ant sofos ir nuÄ—jau į miegamÄ…jį. Zzzzzz… Bet Å¡tai jau žadina mane namiÅ¡kiai. SulÄ—kÄ— visi į miegamÄ…jį ir ragina keltis – važiuosim prie jÅ«ros. O taip saldu… Bet važiuoti irgi gera idÄ—ja. Prieinu prie lango – saulutÄ— žeme ridinÄ—jas. Å ioks toks vÄ—jelis. Pasiimsim aitvarÄ… – gal skris?
Ir tada vÄ—l pasirodÄ— mano „liga“. Nemoku aÅ¡ vienas su Å¡eima kur nors iÅ¡siruoÅ¡ti. Reikia ir daugiau žmonių pasikviesti…visada. Žinau, tai – geras bruožas ir t.t., bet juk manÄ™s, kiek girdÄ—jau, reikia ir maniÅ¡kiams. Taigi, po poros skambuÄių be rezultatų – kas miega, kas puodus perka – atsidÅ«rÄ—m pajÅ«ry, prie Olando kepurÄ—s. ÄŒia tokia aukÅ¡ta kopa prie KarklÄ—s kaimelio, netoli KlaipÄ—dos.
NusiavÄ—m batus, pasiraitojom kelnes ir, sudÄ—jÄ™ aitvarÄ…, bandÄ—m kelti jį vÄ—jyje. Tik kad nedaug to vÄ—jo buvo. Gal medžiai ten jį stabdo, o gal Å¡iaip ramiau pasidarÄ—. Žodžiu, iÅ¡ viso to gavosi tik tiek, kad suÅ¡lapau kelnes, nes per mažai užraitojau, aitvarÄ… įmeÄiau į purvinas jÅ«ros putas ir pamaÄiau nubÄ—ganÄio savo Å¡uns uodegÄ…. Teko aitvarÄ… atiduoti JÅ«ratei ir vytis BomÄ…. Tai va koks jis. Pasivijau, bet spÄ—jau ir suprakaituoti. Vakaris irgi bÄ—go paskui. SakÄ—, kad ir jam Å¡uniukas svarbus. Gerai – man tai patinka.
Su Vakariu dar bridom į putojanÄias jÅ«ros bangas. Å iandien buvo gana audringa jÅ«ra. Prie Olando kepurÄ—s ten nÄ—ra žymÄ—jimų, bet jauÄiu, kad maudytis jau bÅ«tų draudžiama. Dugnas iÅ¡muÅ¡tas duobÄ—m. JÅ«ra gana stipriai traukia gilyn. Tai su Vakariu giliai nebridom. AÅ¡ jį visada laikiau, nes jei bÅ«Äiau paleidÄ™s, tikrai nebeturÄ—Äiau sÅ«naus. Bet jam taip patiko. Gal tris kartus Ä—jom. Per bangas Å¡oko tik jis. Tiksliau, aÅ¡ jį kilnojau. Pats jau nesiryžau Å¡okinÄ—t, nes, kaip sakiau, srovÄ—s gan stiprios. Kai Vakaris iÅ¡lipo į krantÄ…, tai pats dar kiek giliau įlipÄ™s tik užpakalį į bangÄ… įkiÅ¡davau, bet ir tai jau „pramuÅ¡davau“ – vanduo virÅ¡um galvos risdavosi.
Išlipęs galinėjausi su šunim. Na, jis – medžiotojas. Urvinis. Tai jam svarbu kokį janotą iš olos ištraukti, o tam reikalingas tvirtas sukandimas. Bomas man parodė, kad jis – tikras urvinis. Gali paimti už pagalio, kurį jis įsikandęs, ir visą šunį pakelti bei kiek pakratyti. Laikosi kaip vantos lapas prie subinės. Šaunuolis. Po to dar pakasinėjo smėlį, ir visi patraukėm namo. Dabar jau drybso savo guolyje ir nieko neberušyja. Išsilakstė.
Tai matot, kaip man Äia gerai buvo. Kartais reikia disciplinos, kad kitų nesikviesÄiau. Nors ir su jais gerai, man reikia mokytis praleisti laiko ir vien tik su sava Å¡eimyna. Sako, tai sveika.
Joakimas
2005-08-08 at 11:44
Nu, va, gal pasinaudoti tavo liga
+ simonas
2005-08-08 at 11:51
tai va, kad j�s visi�kai prie�ingai komentuojat. ra�au gi – �eimynai man�s reikia
. bet nereik�t� i�braukti ir kit� variant�, �inom� 
.