Taip jau išpuolė, kad mums pasisekė. 
Å iandien olandų brigantina “Aphrodite” buvom iÅ¡plaukÄ™ iÅ¡ KlaipÄ—dos uosto ir apie valandÄ… supomÄ—s ant 1,5-2 m aukÅ¡Äio bangų! Vienu metu buvau Å¡laputÄ—lis. Pora bangų taip Å¡oktelÄ—jo į viršų, kad mano kelnÄ—s tapo mazgote, o burnoje tyvuliavo sÅ«raus vandens gurkÅ¡nis. Na, gal ne visai taip, bet panaÅ¡iai. Druskos tikrai ragavau, o kelnÄ—s buvo gerokai suÅ¡lapÄ™. Suptis buvo tikrai didžiulis kaifas. ÄŒia jau net ne Daugų kalneliai (tie, kurie anksÄiau yra važinÄ—jÄ™ po DzÅ«kijÄ…, supras, kÄ… turiu omeny)! Laimei, mano skrandis neapsivertÄ— aukÅ¡tyn kojom, nors per bortÄ… “slibinukÄ…” metÄ— net ir įgulos mergaitÄ—. Jai padÄ—jo dar kokie penketas žmogelių. Kol supo – nieko buvo, bet kai pamaÄiau, kÄ… jie ten iÅ¡darinÄ—ja per bortÄ…, buvo Å¡iek tiek supykine. Laimei, pusryÄiai liko skrandyje.
Užtrukom apie valandÄ…, kol iÅ¡plaukÄ—m iÅ¡ uosto, valanda jÅ«roj ir pora valandų iki keltų, plaukianÄių į MukranÄ….
Tik ką grįžau, tai valgyt baisiai norisi. Eisiu, pasikepsiu blynelių su varške. Kai Jūratė grįš, pamėginsiu ir nuotraukų įmesti, nes ji turi fotiką.
Spauskit ir žiūrėkit visą seriją.
PradÄ—jau skaityti Dallas Willard’o knygÄ… 
