Simonas Kiela

Vakar susirinkom pamin�ti Did�iojo penktadienio. Buvo vos 10 �moni�, bet buvo gerai. Giedojom senus himnus ir naujasnes giesmes, skait�m apie tai, kaip J�zus praleido paskutines savo gyvenimo valandas, k� dar� jo mokiniai ir galvojom, k� darytume mes. Kai viskas pasibaig�, niekas nenor�jo skirstytis. Visi s�d�jom tyloj. Kas meld�si, kas m�st�.

�tai – keletas nuotrauk� i� pra�jusio vakaro. Paspaud� ant ma�� nuotrauk� gal�sit pamatyti jas didesnes.

O �ia – skaidr�s, rodytos skaitini� ir giesmi� metu.

POKALBIS APIE TIK�JIM�

�mogeliai kalbasi per Skype – �ra�ai. Vakar klausiausi iki 1:30 val. ryto. Verta d�mesio. Deja, tik angli�kai.

�iandien radau pernyk�t� savo �ra�� ta pa�ia tema. �iandien su keletu (gana daug) ba�ny�iok� v�l susitikom. U�kandom, skait�m istorij�, giedojom, lau��m duon�, dalinom�s vyno taure, v�l skait�m. Viskas truko vos valand�l� – su pasi�nek�jimais ir u�kand�iavimu.

Po vakaro, kai va�iavom namo, kalb�jom�s – nieko ypatingo, atrodo. Bet ar ne taip buvo ir tiems mokiniams. Jie, turb�t, nieko nenutuok� iki pat suimant J�z� Alyv� kalne. Ir �tai, prisiek� iki mir�iai jo nepalikti, mokiniai b�ga, slepiasi. Net i�tikimasis Petras jo i�si�ada tris kartus…dar iki pragystant gaid�iui. Bet �ia jau rytdienai. Susitiksim ir rytoj. Skaitiniai ir giesm�s. Atrodyt�, nieko ypatingo, bet taip reik�minga. Kaip mano draugas �iandien para��: “Krik��ionio tik�jimas toks jau yra, kad arba yra �iandien ir dabar, arba jo n�ra”.