Simonas Kiela

gera diena

2005-02-28 Gyvenimas kartu, Kultūra, Senovinė ateitis

pavargęs, su skaudančia gerkle, bet patenkintas. ar žinot tą jausmą? šiandien rašiau paskaitą apie naujų vadovų ir doroti (gal pamenat tokią mergaitę, einančią geltonų plytų keliu?) paraleles. liuks, uždegantis daiktas. pagal brian mclaren 2000 metais rašytą straipsnį. šiaip, truputį išgąsdino… hm, gal greičiau metė iššūkį pakeisti kai kuriuos savo idiotizmus…

taip pat gavau savo seną paskaitą apie šv. patriką, misionierių airijai. vis dėl to, smagu, kai studentai užrašus atsispausdina . būtų gaila, jei būtų reikėję iš naujo viską rašyti. dabar tik perspausdinti tereikės.

kitą sekmadienį būsiu vilniuj, o pamokslininko taip ir neradom. taigi, džiaugsis žmonės lectio divina sakralios erdvės pagrindu. paruošiau jau pagalbinius lapus, kad žinotų, kas po ko eina. turėtų būti gerai. reikės kada padaryti, kai ir pats būsiu su jais…

toliau galvoju ir vakar kalbėjausi apie bažnyčių namuose idėją. mane ji kuo toliau, tuo labiau uždega. vienai tokiai grupelei gal ir sunku būtų, bet jei tai būtų tinklas – jau kitas reikalas. kokį karrtą per mėnesį galima būtų visiems kartu susirinkti, kad nesijaustume vieniši, bet visas tikras, neapsimestinis, intenciškas gyvenimas virtų toje nedidelėje grupėje… duok dieve…

sekmadienį vėl buvo nelengva. apie tai jau rašiau anksčiau. bendruomenę paliko viena pora. išspjovė paskutinius kaltinimus – šįkart jau visai bendruomenei. nors sakė, kad nekaltina kitų (tik pastorių), pareiškė, kad bendruomenė “nuleido šventumo kartelę”, “nemato problemų” ir panašiai… na, bet taip bus lengviau visiems. įtariu, kad ir tiems, kurie išėjo taip pat. gaila, žinoma, kad taip išeina…

o aš, baigęs darbus, eisiu jau miegoti. ramios nakties ir jums. dievulis tesaugo ir jūsų poilsį.

Prie Minijos

2005-02-27 Gyvenimas kartu, Kasdienybė, Kelionės

prie minijos kielas
tik šįvakar grįžom iš etnografinės sodybos prie minijos, kur šnekėjomės apie savo bendruomenę. keletą nuotraukų sudėjau į savo fotoalbumą.

cimbolai

2005-02-22 Kasdienybė, Kultūra

dar prieš kalėdas pradėjau groti cimbolais. skamba/gaudžia jie kaip varpai ((!)) na, o čia – mano mokytojas, jonas petrauskas. labai smagu man su juo. geras žmogus, špyga taukuota, kaip sakė blindos čigonas. linksmas, ir moka bele kuriuo instrumentu groti. rimtai. tai tiek ir tenorėjau paminėti. šiandien va irgi grojau. pradėjau mokytis “gumbinę” (toks šokis). oi, sunkus. bijojau, kad pamiršiu melodiją, tai teko įsirašyt į telefoną, kad prisiminčiau

Brian D. McLaren apie Bibliją

2005-02-22 Kasdienybė, Senovinė ateitis, Teologija, Vertimai

Tik vakar pabaigiau skaityti Brian D. McLareno knygą Kitoks krikščionis. Jos gale, 158-159 psl. radau nuostabią citatą. Norėjau su jumis ja pasidalinti. Na, tiesiog, pataikyta į 10-tuką:

Na, jei jau prakalbom apie mano komentarus Biblijos tema… Galėčiau tik pasakyti, kad yra bent keletas būdų, kaip „nužudyti“ Bibliją. Galima jai padaryti skrodimą, ją išanalizuoti, paversti ją tiesiog abstrakcija. Galima būtų skaityti nusenusias jos istorijas ir nudriskusią poeziją, ir iš jų ištraukti gražias abstraktybes, sterilius teiginius bei aštrius principus. (Belieka tik stebėtis, kodėl Dievas tiesiog nepateikė abstrakčios sistemos, o surašė istorijas ir poeziją!) Galima būtų išbraukyti visus jausmingus žodžius, pašalinti paradoksus, daugiaprasmius išsireiškimus bei įdomius trimačius žmones. Rezultate būtų gražūs moraliniai pamokymai, paprastos dvimatės sistemos bei plokščia bei nuobodi proza, skambanti kaip civilinis kodeksas arba instrukcija, kaip surinkti dviratį. Galiausiai, Biblija išnyks, prapuls, o liks vien tik taip trokštos sisteminės teologijos nuosėdos, kurių nuo pat pradžių ir siekėme.

Arba, jei nori, Bibliją gali pradėti žudyti ją demitologizuodami. Gali ją skaityti lyg būtum inžinierius ir išbraukti viską, kas netinka moderniam, vakarietiškam, redukcionistiam suvokimui. Teologinės taksidermijos pasėkoje lieka užmarinuotas pavyzdys, tuščias kiaukutas, tigro iškamša.

Gerai, kad yra ir trečia alternatyva – Bibliją skaityti nepamirštant, kad ji – senovinių kūrinių rinkinys, gimusi tarp žmonių, kurie tikėjo, jog tiesą geriausia perteigti istorijos bei žmogiško kūno meno pagalba, o ne abstrakcijų, plano ar moralizacijų pavidalu. Tokiu būdu Biblijos rašytojus atpalaiduojame nuo prievolės prisitaikyti prie modernių lūkesčių. Vietoj to, prisijungiam prie jų suvokdami savo dalią būti „angelais ir demonais, supančiotais mėsa“ (atrodo, Mertonas kažką panašaus yra rašęs) ir tai, kad mūsų pusantro kilogramo sveriančios smegenys niekada nesutalpins kviečio grūdo ar smilties stebuklo, tuo labiau visatos Kūrėjo!

Pasak Biblijos, žmogus gyvas ne vien sistemomis, abstrakcijomis ar principais, bet ir istorijomis, poezija, patarlėmis ir paslaptimi. Ir nuostabiausia yra tai, kad vietoj moralizmo pančių, kuriuos reikėtų uždėti kitų istorijų dalyviams (nereikėtų pamiršti, kaip kitiems primetama Vakarų civilizacijos istorija), Biblija mus kviečia dalyvauti joje surašytoje istorijoje – mylinčio Kūrėjo istorijoje, kuriai jis davė nuostabią ir žavią pradžią, ir kurią, nepaisant daugybės mūsų klaidų, gražiai užbaigs. Gyvendami šia istorija, rasime ir kitų istorijų keliauninkus. Jie susidomės mūsų istorija, kurioje, jei teisingai ją suprantame, yra pakankamai vietos ir jiems, ir jų istorijoms.

sunki, bet gera diena

2005-02-20 Gyvenimas kartu, Kasdienybė

Šiandien nebuvo pati lengviausia diena. Svarstė mano elgesį… Atseit, netinkamas pastoriui (skirtingi standartai?). Nesakau, nebandau apsimesti šventesnis, nei esu, ir žinau, kad kai kuriuos dalykus reikia perkratyti, bet atrodo, kad tų žmonių intencijos ir motyvacija aiškiai pasimatė. Trys metai, kaip šita nesąmonė tęsiasi. Reikia tikėtis, kad tai netrukus baigsis. Tikrai padrąsino kitų bendruomenės žmonių parama ir supratimas.
Ramybės jums ir mums.

oficialus pastorius

2005-02-18 Gyvenimas kartu

šiandien buvau savo draugo įšventinimo į pastorius ceremonijoj. žmonėms, kuriems bažnyčia yra kaip šuniui penkta koja, tai gali atrodyti kaip cirkas, bet iš tiesų, tai – pripažinimo, kad dievas veikia jo gyvenime, kad yra pašaukęs jį šiai tarnystei “ritualas”. jis – vynuogyno bendruomenės dalis. už jį meldėsi pastorius iš wisconsino (jav), Pat Mulcahy su žmona. manau, kad tokie momentai gyvenime yra gana svarbūs…

vėl koncertas ir kt.

2005-02-16 Kasdienybė, Kultūra, Senovinė ateitis

kaip smagu nueiti į koncertą. gal vėl reikės penktadienį eiti. bus e-sutartinės klaipėdoj. taip, sutartinės + elektronika… labai įdomu turėtų būti. na, o vakar su jūrate nuėjom į povilionienės su laumalyla (indiškos muzikos grupė). puikūs indų ir lietuvių muzikos sąskambiai. štai, galit ištraukos iš vienos dainos pasiklausyt.

po to iš vieno meditacinio renginio – į kitą. buvo taize vakaras. irgi nuostabu…

ir galiausiai, jau, turbūt, pamatėt, kad pakeičiau savo dienoraščio pavadinimą. taip, atsisakiau kieloBLOGO pavadinimo. nežinau, kaip jums, bet man visai patinka. galit pakomentuot prie progos. beje, labai gražią blogger’is komentavimo sistemą sukūrė. įvertinkit ir ją.

ilsėsiuos

2005-02-14 Kasdienybė

viskas, šiandien man išeiginė. nieko neveiksiu. na, nieko – žiūrėsiu filmus, skaitysiu knygą ir veltui švaistysiu laiką. reikia gi pailsėti.

o savaitgalį tai fainai buvo. dėsčiau paskaitą apie postmodernizmo ir bažnyčios pokalbį. likau pagirtas studentės, kuri pernai klausėsi šitą kursą, o šiemet jai tiesiog langas buvo, tai užsuko šiaip pasėdėti. sakė: “mums tai įdomu nebuvo”. che-che – mano ego liko patenkintas. na, bet ne dėl to, kad pagirtų dėsčiau, tai viskas OK dar .

beje, gal turit gerų patarimų, kaip man su savo trijų su puse metų sūnum gerai praleist vakarą? dažnai filmukus animacinius žiūrim, knygutes paskaitom, pajūriu pasivaikštom (kai šviesu būna). kažkaip norisi paįvairint. jei turėsit gerų patarimų, būtinai parašykit komentaruose. būsiu dėkingas.

geros dienos visiems. pax vobiscum.

dar gyvas šį pelenų trečiadienį

2005-02-09 Kasdienybė, Kultūra, Teologija

penkios dienos ir nė žodžio… bet dar gyvas, dar krutu. tyliu, nes bais daug darbų ant mano galvelės nukrito. papildau paskaitos, kurią skaitysiu savaitgalį, medžiagą (kylančios tendencijos bažnyčioje – apie postmoderną). visai malonu, nes tikiuosi įdomesnę medžiagą pateikti, nei pernai. bus ir vaizdinės, ir garsinės (live) medžiagos. pvz.: dainuosiu john lennon paties savo išverstą jo dainą imagine.

įsivaizduok – nėr rojaus
lengva, pabandyk
nėr pragaro po mumis
viršuj – tiktai dangus

įsivaizduok – nėra šalių
tai ne taip sunku
nėr ko žudyt ar mirt dėl ko
nėra religijų

įsivaizduokit – žmonės
gyvena taikoje

sakysit, aš – svajoklis
ne vienas toks esu
tikiuosi, prisijungsit
pasaulis bus visų

įsivaizduok – nėr turtų
įdomu, ar gali
gobšų nėr, nėr nė alkio
brolijoje žmonių

įsivaizduok – visi mes
dalinsimės viskuo

johnas piešia komunizmą . tobulas pasaulis be dievo… tai čia – tik vienas iš modernizmo logiškų produktų.

ok, be to dar sužinojau, kad reikės pamokslauti šį sekmadienį. ne, tai – ne našta. visai smagu. tik kad to laiko daugiau būtų pasiruošti. beje, ar nepamiršot, kad gavėnia prasidėjo jau (šiandien). dalinsiuos iš evangelijos pagal matą 6,1-6.16-21, kur paminėsiu tris gavėnios gaires: išmalda (aukojimas), malda ir pasninkas. oi, kokie jie nepopuliarūs šiandien. retai net ir susimąstom apie tai…

o šiaip, dabar va sėdžiu prie kompo nuvargęs ir galvoju arba apei gitarėlę prisėdus ant sofos, arba apie minkštą lovą su avies kailio užklotu . gal pasirinksiu pastarąjį.

ir dar galvoju apie kelionę į kanadą birželio mėnesį… tikriausiai. faina, kad šįmet jau su visa šeimyna, nes kai prieš du metus važiavau vienas penkioms savaitėms… ne, taip daugiau nedarysiu. gana…

dar vis galvoju, kaip tą dienoraštį pervadint… man patinka angliškas toks. “common ground”. gal pamenat legendą apie karalaitį ir elgetą? tai va, jie kartu tokioj vietoj susėst galėtų. o gal, tiesiog, pavadinti “erdvė”?

beje, šiandien mama priminė, kad skaito mano dienoraštį. reikia galvot, ką rašau . ne, šiaip faina, kad domisi, ką aš čia sau vienas mąstau.

gero vakaro visiems. kaip sakoma, pax vobiscum

rasa-pienė – virš visų debesų

2005-02-04 Kasdienybė, Kultūra

tik ką grįžau iš be galo šiltos muziko koncerto. tikrai seniai buvau tokiam. rasa pakarnaitė buvo tokia rami, ir net trukdančiam jaunuoliui gražiai priminė, kad jį visi girdi . man labiausiai patiko dvi dainos: sužibo saulė ir raudonas mėnulis. vokalas kiek primena cranberies . žodžiu, labai gerai praleidau vakarą – kone visą laiką šypsojausi, kaip gera buvo. dar ir cd nusipirkau, tai dabar klausausi…