pavargęs, su skaudančia gerkle, bet patenkintas. ar žinot tą jausmą? šiandien rašiau paskaitą apie naujų vadovų ir doroti (gal pamenat tokią mergaitę, einančią geltonų plytų keliu?) paraleles. liuks, uždegantis daiktas. pagal brian mclaren 2000 metais rašytą straipsnį. šiaip, truputį išgąsdino… hm, gal greičiau metė iššūkį pakeisti kai kuriuos savo idiotizmus…
taip pat gavau savo seną paskaitą apie šv. patriką, misionierių airijai. vis dėl to, smagu, kai studentai užrašus atsispausdina 
. būtų gaila, jei būtų reikėję iš naujo viską rašyti. dabar tik perspausdinti tereikės.
kitą sekmadienį būsiu vilniuj, o pamokslininko taip ir neradom. taigi, džiaugsis žmonės lectio divina sakralios erdvės pagrindu. paruošiau jau pagalbinius lapus, kad žinotų, kas po ko eina. turėtų būti gerai. reikės kada padaryti, kai ir pats būsiu su jais…
toliau galvoju ir vakar kalbėjausi apie bažnyčių namuose idėją. mane ji kuo toliau, tuo labiau uždega. vienai tokiai grupelei gal ir sunku būtų, bet jei tai būtų tinklas – jau kitas reikalas. kokį karrtą per mėnesį galima būtų visiems kartu susirinkti, kad nesijaustume vieniši, bet visas tikras, neapsimestinis, intenciškas gyvenimas virtų toje nedidelėje grupėje… duok dieve…
sekmadienį vėl buvo nelengva. apie tai jau rašiau anksčiau. bendruomenę paliko viena pora. išspjovė paskutinius kaltinimus – šįkart jau visai bendruomenei. nors sakė, kad nekaltina kitų (tik pastorių), pareiškė, kad bendruomenė “nuleido šventumo kartelę”, “nemato problemų” ir panašiai… na, bet taip bus lengviau visiems. įtariu, kad ir tiems, kurie išėjo taip pat. gaila, žinoma, kad taip išeina…
o aš, baigęs darbus, eisiu jau miegoti. ramios nakties ir jums. dievulis tesaugo ir jūsų poilsį.
