Mane įkvepia vienas įdomus žmogelis, kurio mintis galima pasiskaityti angliškai čia »
Ir vėl keletas grynuolių iš Mertono pastebėjimų (iš paskutiniojo jo knygos „Vidinė patirtis“ skyriaus). < ...> Panašu, kad tai nėra tokia jau nauja idėja. Skaitykit…
Vienas iš svarbiausių dalykų, gimstančių kontempliatyvaus gyvenimo „pasaulyje“ srityje, yra besikuriančios mažos grupelės žmonių, gyvenančių visais aspektais kaip juos supantys pasauliečiai, išskyrus tai, kad visą save jie skiria Dievui, dirba ir atsideda neturtui remdamiesi į kontempliacini centrą. Toks yra „Mažesniųjų Jėzaus brolių“ gyvenimas, tipiškiausia dvidešimtojo amžiaus naujovių kontempliatyvaus gyvenimo srityje. Mažesnieji broliai, tiesiogine to žodžio prasme, nekuria religinio ordino. Nedėvi ir juos skiriančio abito, negyvena uždaruose vienuolynuose. Nors kai kurie iš jų ir yra kunigai, jie formaliai nepraktikuoja apaštališkos tarnystės ištikimųjų tarpe, neturi parapijų ar misijų. Tiek kunigai, tiek broliai dėvi paprastus civilius drabužius ir dirba įprastinėse darbovietėse, fabrikuose ar ūkiuose – lygiai ten pat, kur ir neturtingi žmonės, kurių tarpe jie gyvena. Jie stengiasi sekti Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo paprastas, iš aplinkinių neišsiskiriantis, darbininkas, gyvenęs mažame Galilėjos miestelyje.
…Charles de Foucauld pasekėjai neturi specialiai jiems skirtos pastoracinės užduoties. Su aplinkiniais jie nebando ginčytis, nebando jų įtikinti ar atversti, nebando ir pataisyti jų gyvenimo. Jie tiesiog siekia būti tarp jų, dalintis savo gyvenimu, savo neturtu, savo kentėjimais, savomis problemomis, savais idealais. Tačiau su jais būti jie siekia ypatingu būdu. Būdami Kristaus kūno nariais jie yra Kristus. O kur jie yra, yra ir Kristus. O kur jis yra, jis veikia. Taigi, jų artumas, jų buvimas yra aktyvus, dinamiškas. Tai – užmaišytas raugas.
Šakės, jei tai jūsų nepadrąsino, kad esate ne vieni, vėl perskaitykit šiuos žodžius. Man atrodo, kad ta pati Šventoji Dvasia, kuri veikė de Faucauld ir šių „novatorių“ brolių bei seserų gyvenime, vėl įkvepia mus judėti panašia kryptimi. Tikriausiai daugeliui esančių tuometinėje Katalikų Bažnyčioje visa tai atrodė kvailai, kaip tai gali atrodyti keista ar kvaila ar neteisinga ir daugeliui esančių šių dienų bažnyčioje. Man rodos, šiandien galim tai išplėsti iki tų ribų, kuriose renkamės ar esame pašaukti gyventi – ar tai būtų išskirtinai neturtėlių rajonuose, ar ne. Tiesiog – šalia žmonių bendra to žodžio prasme. Gyventi kaip žmonėms tarp žmonių. Ne gyventi atsiskyrus nuo žmonių, bet su jais, būti vienu iš jų – gyventi mieste < ...>, būti darbininkais, privačiais ar valstybės tarnautojais, galbūt net ūkininkais ar kaimiečiais; galbūt grafikos dizaineriais tarp didelės firmos sienų ar padavėjomis kavinėje. Sąrašą galima būtų tęsti be galo. < ...> Gyventi, būti Kristumi pasaulyje. Tai – mūsų pašaukimas. Tiesiog, tai – mūsų gyvenimas. Kai vis labiau ir labiau šliejamės prie Kristaus, jis gyvena mumyse ir per mus. Jis ir jo Karalystė dar plačiau pripildo pasaulį.
Linas
2005-01-31 at 16:58
Nu Simonai i� j�s� gan pasvertos fig�ros girdisi �tartini susi�av�jimo ��ksniai;)
“Jie tiesiog siekia b�ti tarp j�, dalintis savo gyvenimu, savo neturtu, savo kent�jimais, savomis problemomis, savais idealais”.
Klausyk, �mogau, o tau neatrodo, kad nereikia b�ti vienuoliu, kad taip gyventum? Ar reikia ant sav�s imti toki� kilni� misij� tam, kad gyventum tarp �moni�?.
Kaip pati veinuolyst� yra kvailyb� ir prie�tarauja Biblijai, taip ir j� veiksmuose a� matau “dvira�io i�radim�”.
Pa��stu paprast� �kinink�, kuris kalba apie Krist� visam kaimui. Ar jam dar ir vienuoliu reikt� tapt, kad b�t� labiau dievotas? Manau, ne. Tai kur tas vienuoli� dvasingumas? Kad jie gyvena taip, kaip ir daugelis krik��ioni�?
Nelabai pagaunu kampo.Nu bet a� senas diedas kai ko galiu ir nesuprast;)
+ simonas
2005-01-31 at 17:10
Atsargiai, Linai,
“22 O a� jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: �Pusgalvi!� � tas tur�s stoti prie� auk��iausiojo teismo taryb�. O kas sako: �Beproti!� � tas smerktinas � pragaro ugn�.”
J�zaus �od�iai i� Evangelijos pagal Mat�, 5-to skyriaus…
+ simonas
2005-01-31 at 22:13
�inai, linai, tu taip u�siciklinai ant vienuoli�kumo lytine prasme (!), kad nesugeb�jai ��velgti kit� dalyk�. �iaip, jei nesupranti ko nors, tai geriau pam�styti arba paklausti: “o kod�l jie va taip pasirenka?”, vietoj to, kad lie�uviu (�iuo atveju, klavi�ais) paplakti.
ar �inai, kod�l vienuoliai duoda �iuos ��adus: neturtas, skaistyb� ir paklusnumas? pagalvok apie prie�ingus jiems dalykus: pinigai, palaidas gyvenimas ir j�gos tro�kimas…
bet kuriuo atveju, kada kalba eina apie alternatyvi� vienuolyst� (da�nai netgi protestanti�kuose ratuose), kalba eina ne tiek apie lytin� gyvenim�, o apie *pasi�ventim�*.
kit� kart� prie� kalb�damas pagalvok – gal pad�s…
Linas
2005-02-01 at 07:34
Ne, Simonai,band�iau, man nepad�jo, matyt, esu bevilti�kas…
O apie lyti�kum� a� i�vis netur�jau nieko, ai�ku, keista kai i� to �mon�s kepa religij�…
O d�l vienuoli�, tai prastas sumanymas – koks skirtumas kur �l�st, ar � urv� pab�ti vienam ir pamediduoti, ar � gele�inkelio stot� pab�ti vienam.
Nematau a� tame jokio dievotumo, grei�iau egoizm� -�mogus nori pagarbos, susikuria sistem� ir mokym�, kad j� gerbt� u� tai, kaip gyvena dauguma �moni�? Nu man tai atrodo ir kvaila, ir nagla.
ir nesakym man “pusgalvi”, pats �inau kas esu.
kpc002
2005-02-02 at 22:50
Siaip man irgi iskilo klausimu:
Pats zodis “vienuolis” kazkaip susijes su zodziu “vienas” ir reiskia atsiribojima nuo visuomenes ar dar kazko. Bet juk Biblija moko gyventi drauge, gyventi bendruomeneje ir tarp zmoniu.
Tai tiek del tu vienuoliu, su viskuo kitu sutinku: musu gyvenimo tikslas but “mazais Kristukais zemeje” tik kad velgi, tokiu atveju mums nereikia baznyciu ir bendruomeniu, kas ir vel priestarauja Biblijai.
Tai kaip ten yra? :-/
+ simonas
2005-02-12 at 19:02
i� ties�, karoli, �odis vienuolis yra ver�iamas i� �od�io monachos (mono – vienas).
kai kurie �mon�s, matydami ba�ny�ios korupcij� ir politizavim� konstantino valdymo laikais romos imperijoje (beje, tada krik��ionyb� tapo oficialia romos religija – na, pripa�inta, bent jau).
jie dykumoje �steig� vienuolynus ir gyveno i� i�maldos, atsid�jo maldai. atrodyt�, tai buvo pab�gimas nuo pasaulio, bet i� tikr�j� pas juos pl�do �mon�s. kartais stov�davo po por� dien� prie vart�, kad gal�t� pasikalb�ti su vienuoliais – kad tie pad�t� tik�jimo dalykuose. (linas jau tuoj sakys, kad tai – garb�s vaikymasis. tiek to, tegu sako, kas patinka).
bet kuriuo atveju, tai ir buvo bendruomen�. jei dabar apsilankytum benediktin� vienuolyne palendriuose, apie vienas kit� broliai kalb�t� kaip apie �eim�.
pranci�konai – visai kitokie �mon�s. jie – evangelijos skelb�jai, ma�esnieji broliai. vaik�to po du. su tais tai bet kas bendruomen�s narys
. man jie labai imponuoja, bet tai, tikriausiai, tod�l, kad esu ekstravertas.
tai tiek apie tuos tradicinius vienuolius. naujosiose vienuolijose (bendruomen�s namuose) gyvena ir �eimomis. tai, tiesiog – labiau intenci�ki tik�jimo gyvenimo centrai. jie ie�ko vidinio maldos/meditcijos kelio (dvasingumas) tiek pat, kiek ir tarnyst�s – i�orinio kelio.
tikiuosi, kad pad�jo toks ILGAS komentaras.