Vienuoliai kitaip?
2005-01-31 Gyvenimas kartu, Senovinė ateitis
Mane įkvepia vienas įdomus žmogelis, kurio mintis galima pasiskaityti angliškai čia »
Ir vėl keletas grynuolių iš Mertono pastebėjimų (iš paskutiniojo jo knygos „Vidinė patirtis“ skyriaus). < ...> Panašu, kad tai nėra tokia jau nauja idėja. Skaitykit…
Vienas iš svarbiausių dalykų, gimstančių kontempliatyvaus gyvenimo „pasaulyje“ srityje, yra besikuriančios mažos grupelės žmonių, gyvenančių visais aspektais kaip juos supantys pasauliečiai, išskyrus tai, kad visą save jie skiria Dievui, dirba ir atsideda neturtui remdamiesi į kontempliacini centrą. Toks yra „Mažesniųjų Jėzaus brolių“ gyvenimas, tipiškiausia dvidešimtojo amžiaus naujovių kontempliatyvaus gyvenimo srityje. Mažesnieji broliai, tiesiogine to žodžio prasme, nekuria religinio ordino. Nedėvi ir juos skiriančio abito, negyvena uždaruose vienuolynuose. Nors kai kurie iš jų ir yra kunigai, jie formaliai nepraktikuoja apaštališkos tarnystės ištikimųjų tarpe, neturi parapijų ar misijų. Tiek kunigai, tiek broliai dėvi paprastus civilius drabužius ir dirba įprastinėse darbovietėse, fabrikuose ar ūkiuose – lygiai ten pat, kur ir neturtingi žmonės, kurių tarpe jie gyvena. Jie stengiasi sekti Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo paprastas, iš aplinkinių neišsiskiriantis, darbininkas, gyvenęs mažame Galilėjos miestelyje.
…Charles de Foucauld pasekėjai neturi specialiai jiems skirtos pastoracinės užduoties. Su aplinkiniais jie nebando ginčytis, nebando jų įtikinti ar atversti, nebando ir pataisyti jų gyvenimo. Jie tiesiog siekia būti tarp jų, dalintis savo gyvenimu, savo neturtu, savo kentėjimais, savomis problemomis, savais idealais. Tačiau su jais būti jie siekia ypatingu būdu. Būdami Kristaus kūno nariais jie yra Kristus. O kur jie yra, yra ir Kristus. O kur jis yra, jis veikia. Taigi, jų artumas, jų buvimas yra aktyvus, dinamiškas. Tai – užmaišytas raugas.
Šakės, jei tai jūsų nepadrąsino, kad esate ne vieni, vėl perskaitykit šiuos žodžius. Man atrodo, kad ta pati Šventoji Dvasia, kuri veikė de Faucauld ir šių „novatorių“ brolių bei seserų gyvenime, vėl įkvepia mus judėti panašia kryptimi. Tikriausiai daugeliui esančių tuometinėje Katalikų Bažnyčioje visa tai atrodė kvailai, kaip tai gali atrodyti keista ar kvaila ar neteisinga ir daugeliui esančių šių dienų bažnyčioje. Man rodos, šiandien galim tai išplėsti iki tų ribų, kuriose renkamės ar esame pašaukti gyventi – ar tai būtų išskirtinai neturtėlių rajonuose, ar ne. Tiesiog – šalia žmonių bendra to žodžio prasme. Gyventi kaip žmonėms tarp žmonių. Ne gyventi atsiskyrus nuo žmonių, bet su jais, būti vienu iš jų – gyventi mieste < ...>, būti darbininkais, privačiais ar valstybės tarnautojais, galbūt net ūkininkais ar kaimiečiais; galbūt grafikos dizaineriais tarp didelės firmos sienų ar padavėjomis kavinėje. Sąrašą galima būtų tęsti be galo. < ...> Gyventi, būti Kristumi pasaulyje. Tai – mūsų pašaukimas. Tiesiog, tai – mūsų gyvenimas. Kai vis labiau ir labiau šliejamės prie Kristaus, jis gyvena mumyse ir per mus. Jis ir jo Karalystė dar plačiau pripildo pasaulį.
Konferencija
2005-01-28 Kasdienybė
Na va, už kelių minučių jau eisiu į konferenciją, kurią rengia Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla Klaipėdoje. Pernai buvo geras reikalas. Šiemet – pažiūrėsim. Nemažai bus skaitovų iš mūsų laisviukų, bet aš nusprendžiau sudalyvauti kaip eilinis klausytojas. Nebeprisimenu tik kodėl – senokai buvo šneka 
.
Jei ką gero išgirsiu, pasidalinsiu ir su jumis.
Sakrali erdvė
2005-01-27 Senovinė ateitis, Teologija
kartais meldžiuosi į pagalbą pasitelkdamas airių jezuitų projektą “sakrali erdvė” (arba “šventa vieta”). anksčiau veikdavo ir lietuviška svetainė, bet pastaruoju metu veikia tik pirmas jos puslapis, o pačios maldos programavimą jie kaip ir užmetė.
šiandien dėmesį patraukė tokie jėzaus žodžiai:
„21 …Argi žiburys atnešamas pakišti po indu ar po lova? Argi ne įstatyti į žibintuvą?! 22 Juk nėra nieko slapta, kas neturėtų būti atidengta, ir nieko paslėpta, kas neišeitų aikštėn. 23 Jei kas turi ausis klausyti, teklauso!“iš evangelijos pagal morkų, 4-tojo skyriaus
viskas, kas uždengta, turės būti atidengta. niekas neliks paslėpta, nes ateis laikas, kai stovėsim tokie, kokie esam – be pasigamintų kaukių, be pagražinančio makiažo, be slepenčių trūkumus detalių ar skraisčių…
viskas, kas uždengta, bus atidengta.
dalinuosi su jumis ir suprantu, kad dažnai pats taip negyvenu. tikrai, nenoriu, kad mane kas laikytų “guru”, labiau “dvasišku”, nei kiti. norėčiau, kad bent kas nors mane laikytų gyvenimo pakeleiviu, kartu ieškančio to siauro kelio, kuriuo galima nueiti į “šventą vietą”. norėčiau, kad mano gyvenimas būtų pažymėtas tikrumu, o ne apsimetinėjimu.
Blogas
2005-01-26 Kasdienybė, Suaugusiųjų žaidimai
Šiandien nusprendžiau, kad būtų gerai pakeisti savo dienoraščio pavadinimą, nes nesistengiu juo pasakyti, kad aš toks jau blogas . Pasiaiškinimui pranešu, kad ‘blogas angliškai atitinka angliško „web log“ (tinklo/internetiniai įrašai/dienoraštis) sutrumpinimą. Naudojuosi Blogger internetinio publikavimo sistema, todėl man atrodė natūralu į pavadinimą įtraukti ir tai. Taigi, „kieloBLOGAS“ mano galvoje skambėjo tiesiog kaip „Simono dienoraštis“.
Taigi, galvoju apie naują pavadinimą dienoraščiui. Kol kas turiu porą variantų: „Gintarai“ (ala „perliukai“) ir „Bangos“. Kol kas tai susiję su pajūry gyvenančio žmogelio mintimis. Galbūt jūs turėtumėte geresnį pavadinimą. Taigi, skelbiu konkursą. Geriausio pavadinimo autoriui suteiksiu galimybę du mėnesius reklamuotis mano tinklapyje, kurį per dieną lanko apie 100 žmonių. Ne labai didelis užmokestis, tai suprantu, bet papildomas traffic‘as dar niekam nepamaišė .
Taigi, kaip man pavadinti savo dienoraštį?
Sekmadienis
2005-01-23 Gyvenimas kartu, Kasdienybė, Senovinė ateitis, Teologija
Gera šiandien diena. Na, prasidėjo ne labai kaip. Į bažnyčią atvažiavau pats pirmas ir beveik pusvalandį vienas dėliojau aparatūrą, kabinau kryžių ir t.t., kai paprastai tai darydavom trise ar net keturiese. Kažkaip užmiegojo mano draugai.
Na, bet nieko. Viską kompensavo tai, kad per pamaldas nereikėjo nei pamokslauti, kas pastaruoju metu jau tapo norma, nei pamaldų vesti per daug. Tiesa, skaičiau Raštą (apie Gerąjį Ganytoją), dalinau Komuniją, meldžiausi. Tai – faina, nes jaučiausi ne vien žiūrovas, bet ir dalyvis. Maži gyvenimo džiaugsmai .
Po to su viena anglikonų šeima (šiuo metu jie ateina į mūsų, laisviukų pamaldas) ir menonitu, prijaučiančiu vienuoliškoms idėjoms ėjau pietauti į Bambolos picerijoj. Kalbėjomės – nagi, teologai susėdom – apie Kevino studijuojamas Kunigų knygoje minimas aukas ir kaip jos atspindi Jėzaus auką. Na, ir šiaip draugiškai pasikalbėjom – nieko ypatingo.
Grįžęs namo dar gavau nedidelį kugelio (mmm, skanumėlis) gabalėlį, nes mano šeimyna buvo tik ką jį išsikepusi (jie nebuvo pamaldose, nes Jūratė ne baisiai gerai jautėsi). Po to kiek pasikalbėjom, aš dar paštą paskaičiau.
Na, o vakare ėjau lošti kašio. Oi, kaip seniai nesportavau. Geras daiktas – gal ir pripratins mane chebra sekmadieniais pamėtyti ir pabėgioti. Sako, senatvėj gali praversti – išeiti į gerą. Reikia tikėtis, bet šiandien tai jau nieko ypatingo nebegaliu padaryti. Dar subeldžiau savo mintis formalumo klausimu „Neformalų“ bloge. Jei norit, galit pasiskaityt, jei ką.
Tai va, o dabar, jaučiu, jau eisiu pagulinėti ir pasiilsėti. Rytoj pulsiu vėl taisyti studentų darbų. Įdomus užsiėmimas, bet reikalauja daug dėmesio. Va ir atsiskleidžia mano tinginystė. Na, bet gelbsti tai, kad neretai būna įdomu, o svarbiausia – tos studijos jau duoda vaisius.
Gera diena papuolė .
kaip ir nieko…
2005-01-20 Kasdienybė
Kaip ir nieko neturiu pasakyt. Tingisi dirbt, o dar ir Vakaris namie, kas ne labai padeda darbinei nuotaikai, nes po ausim čiauška. Na, bet kad tik tiek tebūtų. Šiandien nunešiau ištirti jo šlapimą, tai atsakymas pats geriausias – nieko nerado. Vadinasi, tikrai virusinis susirgimas. Kad tik ta temperatūra nustotų šokinėti. Šiandien Jūratė su Aiste kalbėjosi telefonu, tai ta sakė, kad girdėjo apie tokį virusą, kur 40° laikosi tris dienas… Tai kaip jau ir turėtų baigtis viskas greit, jei tas…
Šiandien planas minimum – padaryt bendrojo teologinio švietimo programos įvado baigimo pažymėjimus studentams. Viskas, kas bus padaryta po to – bonus. Tikriausiai taisysiu jų darbus…
Sorry, gal ką nors įdomesnio turėsiu pasakyti vėliau.
serga…
2005-01-18 Kasdienybė
mano mažiukas susirgo. vakar auklėtoja paskambino apie ketvirtą ir pasakė, kad jam 38,4°. parsivedžiau namo, mamytė davė ibufeno, bet vakare temperatūra pakilo net iki 39,4°. teko važiuot į budinčią vaistinę paracetamolio žvakučių pirkti. naktį buvo jau geriau, bet iš ryto jūratė pažadino mane, nes vakariui jau buvo 40°. dar viena žvakutė ir temperatūra jau 38,8°. atvažiavo gydytoja, tai kiek nuramino.
papasakojo apie vilkus. pasirodo, kad vilkai žmogui nekanda, nebent sirgtų pasiutlige arba keršytų už padarytą skriaudą. įdomiai… nebuvau to girdėjęs.
atrodo, kad vakaris jau pasijuto kiek geriau. išgėrė dar liepžiedžių arbatos ir užmigo. užmigo ir jūratė. na, o aš jau sėsiu prie darbų. per pietus gal kiek nusnūsiu, nes akims tai jaučiasi naktiniai budinėjimai. nieko – kad tik vakariui pagerėtų…
Diena Kretingoje
2005-01-15 Kasdienybė, Kelionės
Šiandien išsiruošėm pakvėpuoti grynu oru ir nuvažiavom iki Kretingos. Užėjom į Pranciškonų kuruojamą bažnyčią, kur sutikom ekskursiją ir kurį laiką pasiklausėm, ką pasakojo vienas iš vienuolių. Po to patraukėm parko link ir padarėm keletą nuotraukų. Bandau įdėti flash filmuką, tik nežinau, ar pavyks, nes niekad dar nebandžiau į blogą įdėti.
Galiausiai, mus užklupo sniegas (!), ir parvažiavom namo. Sumum sumarum – nebloga diena.
Simonas rytietiškai
2005-01-14 Kasdienybė, Suaugusiųjų žaidimai
Čia mano draugas vienas rado mano vardą, užrašytą kinietiškai. Va taip va jis atrodo .
O čia jau japoniškai. Įdomu, kad japoniškai galima dviem būdais užrašyti. Pirmasis reiškia “Azija – Namas”, o kitas “Nelaimė – Namas”. Tai va, tokia susidvejinusi asmenybė esu Visais atvejais užrašyta transkripcija SAI-MON…
Trys didžiosios Bažnyčios nuodėmės
2005-01-12 Gera naujiena, Gyvenimas kartu, Kultūra
Alan Creech išdėsto tokias:
1) Šiuolaikinė, dažnai pasitaikanti tendencija, susijusi su pastoriais. Bendruomenė su ją „valdančiu“ vienu žmogumi (vyru): šefas, vienintelis mokytojas, kontrolė; sakykla/suolas idėja; jam moka, už „tarnystę“ (o jei kitiems nemoka, tai ir tarnauti nereikia); visų patarėjas (paskyrimu); taip išmokytas, kad neužmegztų artimų santykių su žmonėmis bažnyčioje ir t.t.
2) Supratimas, kad jei nori kurti „bažnyčia“, reikia rinktis nuosavame pastate arba išnuomotoje salėje. turbūt, kyla iš manymo, kad bažnyčią turi sudaryti didelis skaičius žmonių (neteisingas sėkmės supratimas). Tai pabrėžia pinigų, kurių reikia savęs išlaikymui, svarbą ir nukreipia dėmesį nuo bažnyčios esmės.
3) Dėmesys į išorinius dalykus. Greičiausiai, visų svarbiausia, maitinanti pirmas dvi. Taip pat tampriai susijusi su legalizmu (gyvenimu „pagal įstatymo raidę“), griaunanti gyvenimą. Iš esmės dėmesį kreipia į išorinius dalykus (elgesį), įtakojančius dvasinį gyvenimą. Baisiai iškreipė evangelizaciją (tai, kas dabar taip vadinama). Atrodytų, kad vienintelė „sėkmė“ yra dideli, apčiuopiami rezultatai. Tai susiję su poreikiu kontroliuoti, kontroliuoti išorinius dalykus. Viso to rezultatas – tuštybė, išdidumas, godumas pinigams ir t.t. Tai stimuliuoja norą būti dideliu viršininku, ant dieviškojo pjedestalo užkeliančio keletą ir sužalojančio kitus Kūno narius.
Reikia pastebėti, kad šias nuodėmes jis dėsto žiūrėdamas būtent iš savo perspektyvos, bet pasimokyti iš to, mano galva, yra ko visiems.
