Mane įkvepia vienas įdomus žmogelis, kurio mintis galima pasiskaityti angliÅ¡kai Äia »
Ir vÄ—l keletas grynuolių iÅ¡ Mertono pastebÄ—jimų (iÅ¡ paskutiniojo jo knygos „VidinÄ— patirtis“ skyriaus). < ...> PanaÅ¡u, kad tai nÄ—ra tokia jau nauja idÄ—ja. Skaitykit…
Vienas iÅ¡ svarbiausių dalykų, gimstanÄių kontempliatyvaus gyvenimo „pasaulyje“ srityje, yra besikurianÄios mažos grupelÄ—s žmonių, gyvenanÄių visais aspektais kaip juos supantys pasaulieÄiai, iÅ¡skyrus tai, kad visÄ… save jie skiria Dievui, dirba ir atsideda neturtui remdamiesi į kontempliacini centrÄ…. Toks yra „Mažesniųjų JÄ—zaus brolių“ gyvenimas, tipiÅ¡kiausia dvideÅ¡imtojo amžiaus naujovių kontempliatyvaus gyvenimo srityje. Mažesnieji broliai, tiesiogine to žodžio prasme, nekuria religinio ordino. NedÄ—vi ir juos skirianÄio abito, negyvena uždaruose vienuolynuose. Nors kai kurie iÅ¡ jų ir yra kunigai, jie formaliai nepraktikuoja apaÅ¡taliÅ¡kos tarnystÄ—s iÅ¡tikimųjų tarpe, neturi parapijų ar misijų. Tiek kunigai, tiek broliai dÄ—vi paprastus civilius drabužius ir dirba įprastinÄ—se darbovietÄ—se, fabrikuose ar Å«kiuose – lygiai ten pat, kur ir neturtingi žmonÄ—s, kurių tarpe jie gyvena. Jie stengiasi sekti JÄ—zumi iÅ¡ Nazareto, kuris buvo paprastas, iÅ¡ aplinkinių neiÅ¡siskiriantis, darbininkas, gyvenÄ™s mažame GalilÄ—jos miestelyje.
…Charles de Foucauld pasekÄ—jai neturi specialiai jiems skirtos pastoracinÄ—s užduoties. Su aplinkiniais jie nebando ginÄytis, nebando jų įtikinti ar atversti, nebando ir pataisyti jų gyvenimo. Jie tiesiog siekia bÅ«ti tarp jų, dalintis savo gyvenimu, savo neturtu, savo kentÄ—jimais, savomis problemomis, savais idealais. TaÄiau su jais bÅ«ti jie siekia ypatingu bÅ«du. BÅ«dami Kristaus kÅ«no nariais jie yra Kristus. O kur jie yra, yra ir Kristus. O kur jis yra, jis veikia. Taigi, jų artumas, jų buvimas yra aktyvus, dinamiÅ¡kas. Tai – užmaiÅ¡ytas raugas.
Å akÄ—s, jei tai jÅ«sų nepadrÄ…sino, kad esate ne vieni, vÄ—l perskaitykit Å¡iuos žodžius. Man atrodo, kad ta pati Å ventoji Dvasia, kuri veikÄ— de Faucauld ir Å¡ių „novatorių“ brolių bei seserų gyvenime, vÄ—l įkvepia mus judÄ—ti panaÅ¡ia kryptimi. Tikriausiai daugeliui esanÄių tuometinÄ—je Katalikų BažnyÄioje visa tai atrodÄ— kvailai, kaip tai gali atrodyti keista ar kvaila ar neteisinga ir daugeliui esanÄių Å¡ių dienų bažnyÄioje. Man rodos, Å¡iandien galim tai iÅ¡plÄ—sti iki tų ribų, kuriose renkamÄ—s ar esame paÅ¡aukti gyventi – ar tai bÅ«tų iÅ¡skirtinai neturtÄ—lių rajonuose, ar ne. Tiesiog – Å¡alia žmonių bendra to žodžio prasme. Gyventi kaip žmonÄ—ms tarp žmonių. Ne gyventi atsiskyrus nuo žmonių, bet su jais, bÅ«ti vienu iÅ¡ jų – gyventi mieste < ...>, bÅ«ti darbininkais, privaÄiais ar valstybÄ—s tarnautojais, galbÅ«t net Å«kininkais ar kaimieÄiais; galbÅ«t grafikos dizaineriais tarp didelÄ—s firmos sienų ar padavÄ—jomis kavinÄ—je. SÄ…raÅ¡Ä… galima bÅ«tų tÄ™sti be galo. < ...> Gyventi, bÅ«ti Kristumi pasaulyje. Tai – mÅ«sų paÅ¡aukimas. Tiesiog, tai – mÅ«sų gyvenimas. Kai vis labiau ir labiau Å¡liejamÄ—s prie Kristaus, jis gyvena mumyse ir per mus. Jis ir jo KaralystÄ— dar plaÄiau pripildo pasaulį.
.
kartais meldžiuosi į pagalbą pasitelkdamas airių jezuitų projektą 
