Pirmiausia, pastebėjimas, kad mano rašymo tendencijos ima ryškėti: maždaug kas savaitę ir po keletą įrašų apie tą dieną. Šiandien populiaru bandyti analizuoti situaciją (jei seimo rinkimai 2004 dar nespėjo išblėsti iš mūsų minčių), todėl bandau spėti, kad sekmadieniai mano patyrimą tikrai formuoja.
Pastaruoju metu tenka daug kalbėtis su Jūrate (skaitytojui, kuris nežino: ji – mano mylima žmona) ir, nežiūrint mano trūkumų ir silpnybių, rasti daug jos paramos. Ji tikrai žino, kaip jautiesi, kai vienas ar du sakiniai gali sujaukti keletą dienų, o vienas kitas geras žodis būti nepamainoma parama. Kitą vertus, kam dabar lengva ir kam čia žadėta žemė plaukianti pienu ir medumi. Apaštalas Paulius, rašydamas laišką bendražygiui Timotiejui (2 Tim 2,3-13 – atsiprašau už ilgą citatą), byloja tokius žodžius:
3 Kęsk vargus kartu su manimi kaip geras Kristaus Jėzaus karys.
4 Atliekantis kario tarnybą neužsiima pragyvenimo reikalais, idant patiktų
jį pašaukusiam tarnybon. 5 Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei
nebus grūmęsis pagal taisykles. 6 Triūsiančiam žemdirbiui dera pirmam
pasiimti vaisių. 7 Suprask, ką sakau: Viešpats tau duos išmanymą apie visus
dalykus.8 Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų iš Dovydo giminės, kaip skelbiama mano Evangelijoje, 9 dėl kurios man tenka kentėti, net būti surakintam lyg piktadariui. Bet Dievo žodis nesurakinamas! 10 Todėl aš visa pakeliu dėl išrinktųjų, kad ir jie laimėtų išganymą Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove. 11 Štai tikras žodis:
Jei mes su juo numirėme, su juo ir gyvensime.
12 Jei ištversime, su juo ir karaliausime.
Jeigu mes jo išsižadėsime, ir jis mūsų išsižadės,
13 bet jeigu ir tapsime neištikimi, tai jis lieka ištikimas,
nes savęs jis negali išsiginti.
Esu tikrai Jam dėkingas už tokią žmoną.
