Savaitėlė vėl pasirodė labai užimta. Trečiadieniui turėjau ruoštis Balticum TV laidai “Proto aistros”, kur dalyvavau kaip svečias. Kalbėjomės apie atvirumą. Mano pašnekovė pradėjo nuo tezės, kad per didelis atvirumas nėra naudingas, o aš sakiau, kad jo reikia siekti, nes tai statydina pasitikėjimą, ir išspręstos problemos (nors atvirumas reikalingas ne vien problematiškose situacijose) atsiperka dešimteriopai.
Ketvirtadienį išvykom į Vilnių aplankyti mano tėvų, bet pagrindinis kelionės tikslas – seminaras Gerosios naujienos centro konferencijoje apie masines informavimo priemones. Skaičiau pranešimą apie bendruomenių svetainių Internete naudą. Nuotraukoj kaip tik tai ir darau 
.
Tiesiai iš konferencijos į iš karto du gimtadienius. Jūratės (mano žmona) brolienės 40-metis ir jos tėvuko gimtadienis. Gerai, kad bent vienoje vietoje šventė . Tai tuo pačiu ir nusiprausiau, nes buvo suomiška pirtis. Gaila tik, kad ne ilgai, nes… sekmadienį jau turėjau pamokslauti Klaipėdoj. Taigi, apie 22.30 val. pajudėjom iš Vilniaus. Nespaudžiau smarkiai geležėlės, tai su kuro įsipilimu užtrukom iki maždaug 1.30 val. O keltis anksti…
Aha, tai priėjau kone prie svarbiausio punkto, apie kurį galvojau pasidalint – pamokslai…
Žmogus ruošiesi, galvoji, ką kitiems būtų naudinga išgirsti, bet sunku įžvelgti, ką žmonės po to mąsto ir kaip gyvena. Nėra blogiau, kai religija tampa tik sekmadieniniu užsiėmimu. Juk tai – didžiausia veidmainystė. Kam reikalingas toks dalykas? Bet visi kaip susimokę tyli po pamaldų. Gal toks jau lietuvio būdas – per daug neatvirauti . Šypsausi todėl, kad susisiejo tema – nuo ko pradėjau rašyti.
Pamokslaudamas pradedu tolti nuo klasikinio trijų dalių pamokslo. Tiesa, įvadas ir išvados/pritaikymas lieka, bet nebesistengiu išrinkti trijų dalykų. Kadangi dažniausiai pamokslauju iš pačios Biblijos, iš istorijų, tai nebesistengiu priversti istoriją pasakyti tris dalykus. Kartais dalykas būna vienas, kartais jie būna šeši. Kol kas niekas per daug nekomentavo tokio mano priėjimo prie Šventraščio, todėl nežinau, ar jis tinka. Va gal dabar kas perskaitys ir pakomentuos…
Beje, girdėjau vieną komentarą – trumpesni pamokslai geresni… Va ir klausimas kyla – ar aš paprastai per daug išsiplečiu, ar nėra jokio skirtumo, ką kalbu; svarbu tik kad greičiau užbaigčiau… Na, jei girdėjot mane kalbant, parašykit – įdomu žinoti. Galit pakomentuot ir plačiau – kas patinka, kas naudinga, kas ne taip naudinga. Ž0džiu, galit rašyt – išklausysiu.
ATNAUJINTA: Toliau galvojau apie pamokslus. Padeda galvoti ir jūsų komentarai. Toliau mąsčiau ir prieinu išvadų, kad man svrabu ne tiek pamokslavimo technika, kiek klausimas, ar tiems, kurie klausosi pamokslų, jie padeda susitikti su Dievu – ar padeda Jį geriau pažinti? Tai ir būtų esminis klausimas. Technika – tik būdas pateikti informaciją. Esmė – pats susitikimas.
Ir dar vienas dalykas – Vilniaus laisvųjų krikščionių bažnyčia. Jei kas dar jos ieškos Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, tai neberas. Švietimo ministerija uždraudė religinėms organizacijoms nuomotis patalpas bet kokioje jai pavaldžioje švietimo institucijoje. Netiesioginis persekiojimas vis dėl to vyksta. Na, bet ir ačiū Dievui, kad taip atsitiko vilniečiams. Susirado jie kur kas geresnes patalpas – meksikietišką kavinę ant Basanavičiaus/Algrirdo gatvių kampo. Patalpos kur kas gražesnės ir… pigesnės, kas nėra taip jau mažai svarbu. Žodžiu, galit juos aplankyti sekmadieniais, 11.00 val. ir pamatysit, kaip bažnyčia renkasi prie staliukų kavinėje
.Tai tiek trumpai
.
