Šiandien – man brangaus žmogaus gimtadienis. Nereikia klausti, kiek jai metų – ji vis dar labai jauna. Tik gal ne labai randa laiko pailsėti – vis rūpinasi viskuo. O šiaip, jį – šaunuolė. Iš dalies (esminės dalies), šiandien skaitot mano mintis todėl, kad pirmiau buvo ji 
. Ilgiausių metų mamai!
Archive for Rugsėjis, 2004
Mamos gimtadienis
29
Rgs
Sapnai, Mėnuo Juodaragis ir Žemės drebėjimas
29
Rgs
Šiandien peržiūrėjau lankomumo statistiką ir pamačiau, kad daugiausiai žmonių mane aplanko surinkdami į google.lt minėtas frazes. Kadangi apie neo-folko festivalį arba žemės drebėjimą daugiau nieko pasakyti negaliu, tai pasidalinsiu dar vieno sapno turiniu, kuris kai ką nušviečia savianalizės, psichologijos ir etikos srityje.
Ar jums nebuvo taip, kad sapnuose darote labai valingus sprendimus, nors atsibudus jie atrodo tokie nelogiški?
Pastarąją savaitę sapnavau tokį sapną: kad buvau kalėjimo ar koncentracijos stovyklos kalinys. Mano darbas buvo padavinėti budeliams metalinius strypus, kuriais šie mušė žmones…
Ar aš taip daryčiau realiame gyvenime? Atrodytų, vargu, bet kaip paaiškinti kad ir vos ne visos vokiečių tautos vykdytą genocidą? Nejaugi visų jų sąžinė miegojo? Matyt, mes mažiau valdome savo gyvenimą, nei manome – iš dalies, esame laikotarpio ir kultūros produktas… Kur ieškoti atspirties? Kaip daryti protingus sprendimus? Kaip elgtis etiškai? Nuo ko prasideda etika?
Būdamas krikščionim, ieškau atsakymų – manau, ir kiti ieško. Nemažai randu jų šventraštyje, Biblijoje. Pagrindinis jos veikėjas – Jėzus (net ir Senasis testamentas, kaip kalba Naujasis, kalba būtent apie jį, laukia mesijo). Sako, vieną dieną visi pripažins, kad jis – istorijos ir kūrinijos šeimininkas…
Žemės drebėjimas
21
Rgs
Jo, kietai čia buvo šiandien. Sėdžiu prie kompo, o po manim kėdė siūbuot pati pradėjo. Pabuvo porą valandų ramiai, ir vėl… Biškį buvo tokia baimės mintis, bet po to galvoju: “Mažai šansų…” Tai ir nusiraminau.
Šiaip, per savo gyvenimėlį prisimenu dar porą kartų, kai gyvendamas Vilniuje jaučiau žemės virpesius. Vieną kartą, kai buvau pas savo draugę, pradėjo drebėti krištolinės čėrkos sekcijoj. Na, o pirmas kartas – kai dar buvau visai kleckas. Tada, pamenu, naktį atbėgau pas mamą ir ji man taip pat patvirtino, kad siūbavom kartu su visu mūsų devynaukščiu namu…
